Radviliškio viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus veiklos tikslas – kraštotyros dokumentų bei informacijos kaupimas ir sklaida. Skyrius kaupia ir organizuoja kraštotyros dokumentų fondą, organizuoja informacijos paieškos priemones, rūpinasi kraštotyros informacijos naudojimu ir sklaida, koordinuoja filialų kraštotyros veiklą. Bibliotekos kraštotyros fondą sudaro knygos, periodika, garsiniai, regimieji dokumentai, nuotraukos, smulkioji spausdintinė produkcija: lankstinukai, plakatai, reklaminiai lapeliai, atvirukai, t.y. dokumentai, kurie turiniu susiję su Radviliškio kraštu. Kraštotyros fonde saugomi Radviliškio rajono laikraščiai nuo 1957 metų iki dabar.

Kraštotyros kartotekoje bibliografiniai aprašai saugomi nuo bibliotekos įsikūrimo. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos biblioteka dalyvauja Nacionalinės bibliografijos duomenų banko (NBDB) kūrime ir įrašai pateikti bibliotekos kompiuteriniame kataloge.

Kraštotyros fondą sudaro per 1200 knygų. Dalis jų yra dovanotos mūsų kraštiečių, gyvenančių Radviliškio rajone, Lietuvoje ir užsienyje. Rašančių ir dovanojančių knygas mūsų bibliotekai yra tikrai nemažai.

Svarbią vietą kraštotyros dokumentų fonde užima Radviliškio krašto rašytojų, poetų, literatų bei kitų žymių radviliškiečių leidiniai. Radviliškio rajonas gali didžiuotis tuo, kad jame gimė nemažai poetų, prozininkų, dramaturgų, istorikų, vertėjų, atsiminimų autorių. Patys garsiausi – Nacionalinės premijos laureatas poetas Vytautas Bložė, daugelio romanų autorius Jurgis Jankus, prozininkas Jonas Marcinkevičius, Rašytojų sąjungos nariai Bronė Liniauskienė, Jonas Linkevičius, Aloyzas Každailis. Savo gabumais, indėliu išsiskiria ir kiti literatai: dramaturgas, poetas, pedagogas Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis, kunigas Antanas Valantinas, dramaturgė, poetė ir fotomenininkė Leona Korkutienė, poetė Eugenija Liumaitė, vertėja Gražina Zolubienė, prozininkas Vytautas Jakševičius-Alantas, bibliografas, literatūros ir spaudos istorikas Vladas Žukas, kiti. Viešoji biblioteka turi surinkusi nemažai medžiagos apie bibliografą, literatūros istoriką Silvestrą Baltramaitį (tuo pagrindu ji inicijavo V. Žuko knygos „Tarp knygų prabėgę metai. Silvestras Baltramaitis“ parengimą).

Kraštotyros dokumentų fonde gausus fotonuotraukų archyvas, kuriame – ne vieno dešimtmečio Radviliškio rajono ir Viešosios bibliotekos bei jos filialų kultūrinio gyvenimo atspindžiai. Dauguma renginių įamžinti vaizdajuostėse.

Bibliotekų kompiuterizavimas atvėrė galimybes šiandienos renginių akimirkas perkelti į skaitmenines laikmenas. Tokiu būdu jau esame sukaupę nemažą elektroninių dokumentų kraštotyrine tematika fondą.

Atsiradus naujoms galimybėms skleisti kraštotyros informaciją, Viešosios bibliotekos interneto svetainėje daug vietos skirta kraštotyrai, tad pateikta medžiaga be ypatingų pastangų gali naudotis moksleiviai ir kiti krašto istorija besidomintys žmonės.

Kiekvienais metais pateikiamas krašto kalendorius, nuolat nauja informacija pildomas žymių kraštiečių sąrašas, išskirtinė vieta skirta kraštiečio rašytojo Jono Marcinkevičiaus veiklai ir kūrybai.

Bibliotekos svetainėje galima rasti informacijos apie Jono Marcinkevičiaus premijos laureatus, Radviliškio miesto ir krašto garbės piliečius, kitais garbingais apdovanojimais įvertintus radviliškiečius.

Kiekvienas miestas ar kaimas turi savo istoriją ir savų herojų. Po kruopelytę kaupiama ir užrašoma kraštotyrinė medžiaga – pagarba ir padėka tėvų ir protėvių kartoms, saugojusioms ir branginusioms nuoširdumą, kultūrą ir istorinę atmintį. Skaitytojams parengta istorija apie pastatą, kuriame ne vieną dešimtmetį veikia dabar jau atnaujinta Radviliškio viešoji biblioteka.

Viešojoje bibliotekoje ir filialuose yra parengta nemažai kraštotyros darbų , kuriuose surinkta įvairi medžiaga, susijusi su krašto istorija, žymiais žmonėmis. Informacijos-kraštotyros skyriuje saugomi studentų diplominiai darbai, renkama medžiaga apie Radviliškio krašto menininkus, aktorius, visuomenės veikėjus ir kita. Rajono bibliotekose rašomos bibliotekų istorijos, metraščiai, renkama medžiaga apie bendroves, užrašomi senų žmonių prisiminimai.

Populiari kraštotyros dokumentų sklaidos forma – dokumentų parodos, kurios leidžia skaitytojams plačiau susipažinti su kraštiečių išleistomis knygomis, veikla, kita informacija apie juos.

Besidomintieji Lietuvos knygos istorijos raida, turi puikią galimybę susipažinti su bibliotekoje įkurtu Knygos muziejumi.

Kraštotyrinė veikla padeda patiems ieškoti savo istorinės tiesos, pajusti poreikį prisiliesti prie didžiųjų vertybių, skatina norą domėtis mūsų krašto istorija.

Daiva Paulauskienė, Informacijos-kraštotyros skyriaus vedėja