Duršliokas Julius

Vargonininkas, dainininkas, chorvedys

Gimė 1911 metais spalio 14 dieną Daužnagiuose, Radviliškio rajone.

Mirė 1999 metais sausio 4 dieną Kaune.

Lankė Pašušvio pradžios mokyklą ir pas vietos vargonininką F. Brunių mokėsi muzikos. 1925–1926 m. lankė J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune. 1927–1930 m. vargonininkavo Pociūnėliuose (Radviliškio r.) ir Juozapavoje (Šiaulių r.). 1930–1937 m. Kauno konservatorijoje pas O. Marini studijavo dainavimą, o pas A. Kačanauską fortepijoną. 1932 m. pakviestas dainuoti į vyrų vokalinį kvartetą „Linksmieji broliai“, kuriam vadovavo J. Byra, vėliau S. Graužinis (akordeonu akompanavo A. Ločeris). Nuo 1936 m. pradėjo dainuoti Kauno valstybės teatre – dalyvavo G. Puccini „Bohemos“ ir G. Verdi „Aidos“ spektakliuose, už gerą pasirodymą buvo apdovanotas konservatorijos vadovybės pinigine premija. Baigęs konservatoriją, pašauktas atlikti karinę tarnybą. Tarnaudamas Kaune, suorganizavo vyrų kvartetą, kuriame dainavo kariai J. Duršliokas, A. Gimžauskas, P. Sližys ir S. Rutkevičius. 1940–1949 m. buvo Kauno operos ir muzikinio teatro solistas, daug koncertavo ir dalyvavo radiofono laidose.

1949–1951 m. muzikos ir dainavimo mokytojas Kauno 14-ojoje ir 13-ojoje vidurinėse mokyklose, o 1951–1972 m. mokytojavo Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje. Šiose mokyklose vadovavo vyresniųjų klasių moksleivių mišriajam ir merginų chorams, kuriuos parengė Kauno miesto ir respublikinėms dainų šventėms; apžiūrose ir konkursuose jie laimėdavo pirmąsias ir kitas prizines vietas, dažnai pasirodydavo koncertuose.

Be pedagoginio darbo, nuolat vadovavo Kauno miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams bei solistams. 1949–1956 m. kūrybiškai dirbo su Lietuvos verslinės sąjungos Kauno klubo mišriuoju choru ir vokaliniais ansambliais. 1952 m. respublikinėje apžiūroje Vilniuje choras laimėjo pirmąją vietą. Su vyrų vokaliniu ansambliu koncertavo Baltarusijos miestuose. 1952–1972 m. vadovavo Kauno mėsos kombinato mišriajam chorui ir vokaliniams ansambliams. Choras pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė miesto chorų apžiūrose, dalyvavo dainų šventėse. Su vyrų vokaliniu ansambliu koncertavo Latvijoje ir Estijoje. 1952–1962 m. vadovavo Lietuvos veterinarijos akademijos vyrų ir moterų vokaliniams ansambliams, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje; tuo metu tai buvo vienas iš geriausių ansamblių Kauno mieste. 1954–1972 m. kūrybiškai dirbo ir su Lietuvos žemės ūkio akademijos vokaliniais ansambliais.

1972 m. išėjęs į pensiją, dar kurį laiką mokytojavo Kauno 12-ojoje ir 21-ojoje vidurinėse mokyklose ir 19-ojoje profesinėje technikos mokykloje (1976–1979), visur vadovavo moksleivių vokaliniams ansambliams. Pedagogas išugdė daug gerų dainininkų, kurių dalis tapo muzikais profesionalais. Sukūrė dainų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams, dirigavo Kauno miesto dainų šventėse.

Šaltiniai:

1. ZUBRICKAS, Boleslovas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1999, p. 154-155. ISBN 9986-529-21-2.

Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2015