Dovydaitis Juozapas Silvestras

Kunigas, prozininkas, publicistas, pedagogas

Gimė 1826 metais sausio 12 dieną Mantviliškiuose, Radviliškio rajone.

Mirė 1883 metais sausio 7 (9) dieną Alūkstoje, Latvijoje.

1843–1848 m. mokėsi Šiaulių bajorų mokykloje (tuo laiku Šiauliuose gimnazijos dar nebuvo), kurioje pats išsilaikė, prižiūrėdamas ir mokydamas mokinius. 1848–1850 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje. 1850 m. M. Valančius jį, kaip Žemaičių vyskupijos stipendininką, pasiuntė į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. 1854 m. baigęs akademiją (įšventintas kunigu 1854) kunigavo ir mokytojavo Stelmužėje (Zarasų r.), Panevėžyje. 1858–1860 m. vyskupo M. Valančiaus sekretorius ir kapelionas. Aktyviai dalyvavo M. Valančiaus organizuotoje blaivybės veikloje.

1860–1863 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. Pirmas pastebėjo klierikų A. Baranausko ir K. Kairio gabumus ir pasiuntė juos į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kurį laiką abu juos ir išlaikė. 1863 m. sukilime nedalyvavo, tačiau buvo įskųstas, jog rėmė sukilėlius, todėl 1865 m. (pasak kitų šaltinių, 1864) suimtas ir 1866 m. ištremtas į Sibirą.

Gyveno Kuznecke, nuo 1867 m. Tomske, kur jis, pramokęs puodžiaus darbo, vertėsi šiuo amatu ir tuo būdu užsidirbdavo pragyvenimui. Tomske jis įkūrė prieglaudą., bet apie 1870 m. buvo apkaltintas už tikybinį veikimą pravoslavų ir katalikų tarpe todėl iškeltas į Kainską, o prieglauda uždaryta.

1872 m. gavo leidimą iš Sibiro išsikelti į europinę Rusijos dalį. Jis atvyko į Jekaterinoslavą ir čia gyveno 10 metų. 1882 m. gavo leidimą apsigyventi Latvijoje. Gyveno Alūkstoje pas brolį kunigą Juozą Tamulevičių iki pat mirties.

Parašė didaktinę apysaką Šiaulėniškis senelis (3 d. 1860–1864, d. 4 – Gyvenimas Stepo Rudnosio 1895) kurioje vaizdavo valstiečių buitį, propagavo blaivybę; pasakojimui būdinga gyvos žmonių šnekos intonacijos. Sukūrė giesmių, išvertė I. Krylovo pasakėčių.

Šaltiniai:

1. KRIŠTOPAITIENĖ, Daiva. Dovydaitis Juozapas Silvestras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 5. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, p. 101. ISBN 5-420-01532-3.
2. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. T. 3. Vilnius: Sietynas, 1990, p. 337-347.
3. PRĖSKIENIS, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama: monografija. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2003, p. 128-129. ISBN 9955-579-12-9.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010