Publicistas, draudžiamosios liet. spaudos platintojas

Gimė 1871 metais rugpjūčio 26 (14) dieną Žironų kaime, Radviliškio valsčiuje, Šiaulių apskrityje.

Mirė 1961 metais liepos 6 dieną ten pat, palaidotas Radviliškio senosiose kapinėse.

Skaityti lietuviškai išmokė motina. 1881–1891 m. mokėsi Radviliškio pradžios mokykloje ir privačiai Šiauliuose. Į kunigų seminariją stoti atsisakė. 1892–1895 m. mokė dvarininkų vaikus dvaruose. Nuo 1895 m. dirbo sandėlininku, ūkvedžiu, buhalteriu Vilnijos dvaruose, įmonėse. Apie 1897 m. jį patraukė socializmo idėjos, susipažino su socialdemokratine literatūra. 1902 m. balandį draugų pakviestas grįžo į Šiaulius, įsidarbino Sutkūnų dvare raštininku, paskui Zubovų gubernijos dvare buhalteriu. Šiauliuose, savo bute, buvo įkūręs slaptą mokyklėlę. Vėliau tokią suorganizavo ir savo gimtajame sodžiuje. 1902 05 01 įstojo į LSDP. Susipažino su Šiauliuose gyvenusiais A. Janulaičiu, P. Višinskiu, J. Jablonskiu, J. Ambrozaičiu, K. Venclauskiu ir kitais. Įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą. Kartu su J. Ambrozaičiu ir kitais grafo V. Zubovo įgaliotais asmenimis priimdavo iš Prūsijos tuščiose alaus statinėse atvežtą spaudą, ją slėpdavo ir perduodavo knygnešiams platinti. Taip pat priimdavo lietuvišką spaudą, kurios atgabenimą į Šiaulius buvo organizavę P. Višinskis ir V. Putvinskis. Iš Šilo Pavėžupio atveždavo P. Penikas, V. Putvinskis arba jo vežėjas K. Račkauskas. Sutikdavo juos prie Sukilėlių kalnelio, atėjęs su kitais bendraminčiais.

Slėpdavo atvežtą spaudą alaus daryklos sandėliuose, o kai pasidarė tai pavojinga, – pas B. Molinskaitę (Novlinskaitę), A. Žviedrį ir pas Pliuškevičius (Gegužių k.). Perduodavo platinti kitiems knygnešiams – J. Krikščiūnui, A. Žviedriui ir kitiems. Platindavo ir pats gimtajame kaime, kitur. Dėl to patyrė daug rizikos, įvairių pavojų, jam buvo užvesta byla. Keletą kartų vos nebuvo areštuotas, bet pavyko išsisukti. Lietuviškos spaudos gaudavo ir paštu. Nuo 1903 m. socialdemokratinės literatūros atveždavo V. Mickevičius-Kapsukas, su kuriuo jau anksčiau buvo pažįstamas (pasak liudininkų prisiminimų, padėjo jam pabėgti iš Šiaulių kalėjimo ir jį slėpė savo sodyboje Žironų k.).

Nuo 1905 m. dalyvavo visuose svarbiausiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykiuose. 1907 m. išrinktas Rusijos II Dūmos deputatu. Lietuvių grupės vardu pateikė Dūmai pasiūlymą dėl agrarinio klausimo sprendimo Lietuvoje, su kitais parengė atsišaukimą. Už tai areštuotas, kalintas Kaune. Daug prisidėjo prie kooperatyvų, pieninių steigimo Radviliškio krašte ir Lietuvoje, Varpo, Žiburėlio, kitų organizacijų veiklos, kultūrinio darbo gaivinimo, organizuodavo lietuviškas gegužines, vakarėlius. Kartu su P. Bugailiškiu, Šiauliuose įkūrė Aušros muziejų. Pavyzdingai ūkininkavo savo sodyboje Žironų k.

1937 m. apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu. Jo pavardė tarp kitų pasižymėjusių lietuviškų knygų skleidimo organizatorių įrašyta Knygnešių sienelėje, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Radviliškyje, naujajame Eibariškių mikrorajone, yra jo vardu pavadinta gatvė.

Šaltiniai:

1. Radviliškio krašto knygnešiai ir jų pagalbininkai: bibliografinis žinynas. [Parengė Gražina Dunauskienė]. Radviliškis: Litera, 2009, p. 87-89. ISBN 978-609-8034-00-4.
2. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 375. ISBN 9986-23-117-5.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010