Lietuvos kariuomenės karininkas

Gimė 1901 metais gruodžio 22 dieną Naujasodžio kaime, Šeduvos valsčiuje, Panevėžio apskrityje.

Mirė 1945 metais rugpjūčio 26 dieną prie Mediniškių kaimo, Rozalimo valsčiaus, Panevėžio apskrities (nužudytas).

1922 m. baigė Šeduvos progimnaziją. 1922 m. lapkričio 15 d. paskirtas Panevėžio apskrities, Troškūnų valsčiaus, Pelyšėlių pradinės mokyklos mokytoju. 1923–1924 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1927 m. rugsėjo 7 d. baigus Karo mokyklą (IX laida) suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę mokiniu žvalgu. I. Pucevičius karo aviacijoje atliko 201 mokomąjį skrydį. 1929 m. balandžio 11 d. perkeltas į Šarvuočių rinktinę, gegužės 2 d. paskirtas šarvuoto traukinio Gediminas kulkosvaidžių vagono vadu. 1929–1931 m. laikinai ėjo šarvuoto traukinio vyr. karininko, vado pareigas. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaunesniojo leitenanto. 1931 m. rugpjūčio 1 d. išlaikė garvežio mašinisto padėjėjo egzaminus. 1933 m. vasario 1 d. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų skyrių (I laida). 1934 m. vasario 14 d. pačiam prašant perkeltas į rinktinės Kauno įgulą iždininku. 1934 m. liepos 9 d. už dalyvavimą voldemarininkų maište paleistas į atsargą.

1934–1935 m. dirbo Radviliškio progimnazijos karinio rengimo mokytoju, 1935 m. sausio 1 d. – 1937 m. gruodžio 1 d. – Valstybinio spirito monopolio Panevėžio sandėlio vedėjo padėjėju, vedėju. 1937 m. spalio 28 d. priimtas į karo tarnybą, paskirtas į 3 dragūnų pulką raštvedžiu. 1939 m. spalio mėn. dalyvavo žygyje į Vilnių. 1939 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio 5 d. iš kariuomenės atleistas. Kilus Vokietijos–SSRS karui Birželio sukilimo metu subūrė Daugyvenės krašto vyrus ir užėmė Šeduvą, iki Lietuvos laikinosios vyriausybės nušalinimo buvo Šeduvos karo komendantas. Formuojant VR 1944 m. vasario 14 d. paskirtas rinktinės štabo II skyriaus karininku.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą išėjo partizanauti. 1945 m. kovo mėn. įkūrė Žaliąją rinktinę, veikusią Radviliškio, Pakruojo, Šeduvos, Baisogalos, Smilgių apylinkėse, tapo jos vadu (slap. Radvila). Rinktinės branduolys (apie 100 kovotojų) telkėsi Radvilonių ir Liaudiškių miškuose. Išleido 2 almanacho Žodžiai iš miško numerius. 1945 m. liepos 8 d. Žaliosios rinktinės partizanai užėmė Rozalimo miestelį, sunaikino 27 stribus. 1945 m. rugpjūčio 26 d. žuvo pasaloje prie Mediniškių k., Rozalimo vls., Panevėžio aps. 1998 m. gruodžio 7 d. suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės ordinu (1933), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998, po mirties) ir Savanorių medaliu (2001, po mirties).

Šaltiniai:

1. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. T. 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, p. 173-174. ISBN 978-9955-415-67-1.
2. ŠERNAS, Vytautas. Save paaukojęs tėvynės laisvei. Radviliškio kraštas, 2007, nr. 2, p. 20-26. ISSN 1822-0517.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010