Knygnešys

Gimė 1876 metais kovo 2 dieną Daugėlaičių kaime, Šiaulėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje.

Mirė 1952 metais balandžio 24 dieną, palaidotas Šiaulėnuose, Radviliškio rajone.

1890 m. knygnešystės ėmėsi Juozas Čepulis, gimęs 1876 m. Daugėlaičių vienkiemyje. Knygas gabenti pradėjo nuo 15 metų kartu su Antanu Abramavičiumi iš Eibariškių kaimo (Radviliškio vls.) (iš knygos Šiaulėnai, Vilnius, 2004).

Lietuvišką spaudą gabenti ir platinti apie 1893 m. paskatino kunigas Adomas Pranckūnas (Pronckūnas), Radviliškio bažnyčios vikaras. Pirmąsias knygas gavo iš Marcijono Ungurio. Apie 1900 m. susipažino su knygnešiu Antanu Abromavičiumi (Abromaičiu) ir kartu su juo nuvyko į Tilžę. Jų draugystė nenutrūko – lietuvišką spaudą gabendavo kartu. Nuo pasienio knygoms parsigabenti samdydavo vežėją. Pasienio sargybinius ir kelyje sutiktus žandarus dažniausiai papirkdavo, kartais griebdavosi ir ginklo. Grįždami pasirinkdavo kelią per mažesnius kaimus ir miškus, važiuodavo naktimis. Knygas gabendavo arba pro Žaiginį, Šaukotą į Radviliškį, arba per Tauragę, Kelmę, Pašiaušę, Bazilionius, Pakapę, Polekėlę į Radviliškį, arba iš Smalininkų per Viduklę, Tratlaukę, Liudavėnus, Tytuvėnus, Šiaulėnus į Radviliškį. Radviliškyje knygas slėpdavo pas Igną Štarą [Starą?], Roką [Kostą?] Žirgulevičių ir kapų sargą Jokūbauskį. Žinoma, kad turėjo knygų sandėlį gimtajame Odinės kaime, pas Praną Lipnevičių. Gabendavo religinio turinio, geografijos knygų, žodynų, laikraščių Tėvynės sargas, Varpas, Apžvalga, Ūkininkas.

Daugiausia lietuviškų leidinių su A. Abromavičiumi išplatino 1901 m. – už 500 rub. Savo namuose parsigabentų leidinių neplatindavo, su žmonėmis sutardavo, kur susitikti (kapinėse, bažnyčios šventoriuje ar kitur) ir ten išdalydavo. Neturintiems pinigų knygų duodavo veltui. Dėl knygnešystės patyrė pavojų, persekiojimų, įtarimų, kratų, bet įkliuvęs nebuvo. Juozas Čepulis lietuviškuosius leidinius gabeno daugiau kaip 10 spaudos draudimo metų. Bendradarbiavo su Pranu Papreckiu, Stasiu Neteckiu ir kt. Nuo 1937 04 01 paskirta 20 Lt knygnešio pensija.

Knygnešys mirė 1952-ųjų balandžio 24 dieną, sulaukęs 76 metų. Palaidotas Šiaulėnų kapinėse, Čepulių giminės kape.

Šaltiniai:

1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 101. ISBN 9986-23-117-5.
2. Skleidę draustą lietuviškąjį žodį: Juozas Čepulis, Vincentas Lingvevičius, Antanas Povylius. [Parengė Gražina Dunauskienė]. Radviliškis: Radviliškio rajono savivaldybės Viešoji biblioteka, 2008, p. 31-54. ISBN 978-9955-9951-7-3.
3. Radviliškio krašto knygnešiai ir jų pagalbininkai: bibliografinis žinynas. [Parengė Gražina Dunauskienė]. Radviliškis: Radviliškio rajono savivaldybės Viešoji biblioteka, 2009, p. 34-35. ISBN 978-609-8034-00-4.

Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010