Tautodailininkas, skulptorius

Gimė 1838 metais balandžio 18 dieną Nirtaičių kaime, Šiaulėnų apylinkėje, Radviliškio rajone.

Mirė 1913 metais ten pat.

Tai buvo savamokslis menininkas, nelankęs jokios mokyklos. Dar būdamas piemenukas, jau drožinėjo žaisliukus, darė įvairius smulkius namų apyvokos daiktus, įrankius, o paūgėjęs – statulėles iš medžio.

Savo gimtosios sodybos namą Juozas buvo išpuošęs įvairiais gyvūnais – paukšteliais, gyvatėmis – ir kitokiais ornamentais, išpjaustęs kiemo vartelius. Jaunystėje vertėsi statyba.

Į Juozo polinkį drožinėti namiškiai žiūrėję nepalankiai ir kartą visus jo kūrinius sudeginę. Tada J. Gedminis nusprendęs kurti iš akmens, mat, anot jo, medis sunyksta, o akmeniniai paminklai stovėtų amžinai. Taip prasidėjo naujas kūrybos etapas.

Kiekvienam kūriniui J. Gedminis pasirinkdavo akmenį, savo forma primenantį kokį nors gyvūną ar daiktą. Akmenų savo dirbiniams meistras parsinešdavęs iš Šaukoto, Tytuvėnų, net nuo Šiluvos.

Iki Pirmojo pasaulinio karo jis sukūrė daugiau kaip 100 įvairių akmens dirbinių. Nirtaičių kapinaitės – didžiausias šio liaudies menininko palikimas. Memorialinis ansamblis yra elipsės formos, stovi ant nedidelio dirbtinio paaukštinimo. Ant akmeninių vartelių pritvirtintas metalinis kryžius. Varteliuose iškaltas užrašas „SZWENTA BROMA AMŽINA TĖWINEI MŪSŲ“. Šiose kapinaitėse Juozui Gedminiui buvo svarbūs trys paminklai: vienas, skirtas tėvams, antras – 1890 m. datai pažymėti, kuri, matyt, buvusi reikšminga menininkui, o trečiąjį jis pasistatė sau. Pastarojo paminklo pagrindas – stambus apdorotas akmuo, kurio viename šone iškalta bareljefinė žmogaus figūra, kituose šonuose – bareljefinės širdys, o viršuje užrašas „Gedminis 1912 m.“. Paminklo papėdėje guli įvairiausiais motyvais iškalti akmenys. Antkapis apsmaigstytas grybais, aguonomis, arbūzais. Gale kyšo dvi iš akmens iškaltos basos kojos.

Kaip teigia menotyrininkai, J. Gedminio sumanymas kurti ne atskirus paminklus, o ansamblį ir puošybos elementų gausa rodo, kad skulptoriui turėjo įtakos baroko menas, bet tik išoriškai. Kurdamas meistras norėjęs sujungti architektūrą ir skulptūrą. Jo meno kalba liaudiška, paprasta, visiems suprantama, bet kartu ir labai originali.

Iki Pirmojo pasaulinio karo kapinaitėse buvo tokia tvarka, kokią paliko J. Gedminis. Jose buvo daugiau kaip 100 įvairaus dydžio dirbinių. Šiuo metu Nirtaičių kapinaitės jau netekusios pirminės formos. Skulptoriaus J. Gedminio kūrinių, ypač smulkių, likusi tik maža dalis. Kai kurie šio unikalaus menininko darbai saugomi Lietuvos muziejuose.

Šaltiniai:

1. KALINAUSKIENĖ, Emilija. Akmeninių stebuklų meistras. Radviliškio kraštas, 2005, nr. 2, p. 33-35. ISSN 1822-0517.

Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2012