Sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras

Gimė 1936 metais sausio 25 dieną Asteikių kaime, Radviliškio rajone.

1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Ten pat 1965 m. baigė aspirantūrą ir apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1982 m. Sociologinių tyrimų institute (Maskva) apgynė habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1988 m. Lietuvos vadybos akademijoje jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1997 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos (prie Jungtinių Tautų) tikruoju nariu, o 2003 m. – nariu korespondentu.

1959–1965 m. Bartkuškio (Širvintų r.) žemės ūkio technikumo steigėjas ir direktorius, 1960–1962 m. Žemės ūkio ministerijos Kadrų rengimo valdybos vyr. inspektorius, 1965–1968 m. Aštriosios Kirsnos (Lazdijų r.) atraminio parodomojo ūkio direktorius. 1968–1970 m. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis, 1970–1977 m. Istorijos instituto mokslo darbuotojas, 1977–1995 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Valdymo sociologinių problemų skyriaus vadovas, 1995–2002 m. Filosofijos ir sociologijos instituto socialinės organizacijos skyriaus vadovas, nuo 2002 m. Socialinių tyrimų instituto bendradarbis. 1978–1999 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1996–1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 1998–2001 m. Lietuvos teisės universiteto, nuo 1996 m. Vilniaus pedagoginio universiteto, nuo 1995 m. ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas. Nuo 1988 m. profesorius.

1996–2003 m. žurnalo Filosofija. Sociologija vyr. redaktorius. 1992–2001 m. Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, nuo 2001 m. – garbės prezidentas. 2000–2003 m. Lietuvos pilietinių organizacijų Forumo organizatorius ir pirmininkas, nuo 2003 m. – garbės prezidentas.

Mokslinės veiklos kryptys: socialinė filosofija, socialinė antropologija, sociologija, lietuvių tautos socialinė organizacija ir jos sociodinamika. Sukūrė teorinio ir metodologinio pobūdžio sociologijos koncepsijų: socializacija ir kintančios jos struktūros šeimoje, socialinės įtampos laukai, kokybinių struktūrų metodas, tautos socioetnogenezė, civilizacinė negalia ir kitos.

Svarbiausi veikalai: Įmonės socialinė organizacija ir jos funkcijos (1980, rusų k.), Pralaimėjęs Kainas (1991), Tautos likimas (1995), Socialinių įtampų Lietuvoje laukai (1998), Sociologinė savivoka (2001), Tautinė savivoka (2001). Parašė apsakymų rinkinį Medaus skonis (1987) ir apysaką Degantis sniegas (1989).

Tęstinių mokslinių leidinių Tautos akiračiai (leistas 1993–1994 m.), Lietuvių tauta ir pasaulis (2000–2002 m.) vienas steigėjų. Apdovanotas Lietuvos nacionaline mokslo premija (2002).

Šaltiniai:

1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 7. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, p. 164-165. ISBN 5-420-01561-7.
2. Romualdas Grigas – biografija. Iš: Romualdas Grigas. Kandidato biografija. 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai [interaktyvus], 2010 [žiūrėta 2010-03-25]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/kandidatai/kand_biog_l_295547.htm

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010