Lietuvos kariuomenės savanoris

Gimė 1901 metais vasario 23 dieną Birjočių kaime, Radviliškio valsčiuje.

Žuvo 1919 metais spalio 15 dieną (mūšyje su bermontininkais ties Daugėlaičiais).

Jonas Jaraminas 1919 metais kovo 28 d. atvyko į Radviliškio laikiną komitetą, kur buvo priimami savanoriai į kariuomenę. Beveik visi susirinkę pateko į Kauno komendantūros mokomąją komandą. Jono Jaramino gyvenimo styga nutrūko 1919 m. spalio 15 d. prie Daugėlaičių...

1933 m. Kario žurnale Nr. 42 apie Jono Jaramino žūtį rašoma (kalba netaisyta):

„Kuopos vadovybė nujausdama, kad dvare gali būti stipresnė priešo pajėga, nusprendė pasiųsti žvalgybą. Prieš išsiunčiant žvalgybą, kuopos vadas kreipėsi į kuopą, kas norėtų eiti savanoriais į žvalgybą. Pirmuoju pasisiūlė jaunuolis Jaraminas.

Kuopos vadas nelabai norėjo leisti, kaipo labai jauną ir neseniai po ligos. Eilinis Jaraminas prisispyręs prašėsi jį leisti į žvalgybą. Pagaliau kuopos vadas leido. Mūsų žvalgyba, gavusi uždavinį, prisiartino prie dvaro. Eilinis Jaraminas ėjo pirmuoju. Sutikęs dvaro kalvį, Jaraminas paklausė ar nėra dvare bermontininkų. Kalvis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vokietis. Kad jis žinojo apie bermontininkų buvimą dvare, abejoti netenka, bet į klausimą atsakė – nėra. Jaraminas patikėjo ir ėjo toliau, dvaro rūmų link, prisidengdamas alėjos medžiais. Kiti žvalgai ėjo šiek tiek atsilikę ir į šonus išsiskleidę. Žvalgams visai priartėjus prie dvaro rūmų, pasigirdo pro langus šautuvų šūviai. Eilinis Jaraminas buvo sunkiai sužeistas į koją ir petį. Didelio skausmo kankinamas, dar bandė spirtis prieš keliasdešimt bermontininkų. Dvaro darbininkai pasakojo, kad nelaimingajam besikankinant, vienas vokietis pribėgęs durtuvu dar kelias žaizdas atvėrė. Po to eilinio Jaramino vaitojimas kas kartą silpnėjo...“

Rašoma, kad sužeistasis buvo nugabentas į bataliono lauko ligoninę, kurioje netrukus mirė. Toks trumpas, pasiaukojantis žygdarbis nutraukė jaunojo savanorio gyvenimo stygą.

1931 m. sausio 22 d. Jonas Jaraminas po mirties apdovanotas Lietuvos Kariuomenės kūrėjų – savanorių medaliu.

1925 m. pastatytas paminklas savanoriams G. Sakalauskui ir J. Jaraminui Radviliškio miesto senosiose kapinėse. 1928 ar 1929 metais Gracijono Sakalausko ir Jono Jaramino vardais pavadintos dvi miesto gatvės.

Minint kovų su bermontininkais 70-metį, 1989 metais J. Basanavičiaus gatvės gale, šalia seno legendinio malūno, buvo pastatytas stogastulpis ir pasodinta 70-ies ąžuolų giraitė. Tais pačiais metais lapkričio 21-ąją d. Marytės Melnikaitės gatvei buvo sugražintas senas jos pavadinimas – Gracijono Sakalausko, Juliaus Janonio gatvei – Jono Jaramino vardas.

1998 metais, švenčiant Lietuvos Kariuomenės ir lemtingų savanorių mūšio su bermontininkais 80-metį, radviliškiečių iniciatyva vėl prabilta apie paminklo pastatymą. 1999 m. lapkričio 20 d. Radviliškyje iškilo Pergalės deivės Nikės skulptūra. Bronzinė Pergalės deivė, sukurta žemiečio P. Mazūro, primins visai lietuvių tautai Lietuvos karių savanorių pergalę 1919 metais.

2006 metais, pasitinkant 87-ąsias Gracijono Sakalausko ir Jono Jaramino žūties (1919 10 15) metines, pastatytas paminklinis akmuo Daugėlaičių dvaro parke.

Šaltiniai:

1. JANUŠEVIČIENĖ, Aldona. Savanorių žygdarbis. Radviliškis: UAB „Litera“, 2006, 48 p. ISBN 9955-410-17-5.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010