Tapytojas, grafikas, scenografas

Gimė 1934 metais kovo 1 dieną Augmėnų kaime, Radviliškio rajone.

Mirė 1988 metais spalio 27 dieną Niujorke, JAV (palaidotas Vilniuje).

1959 m. baigė LDI (Lietuvos dailės institutas). 1965–1988 m. dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate. Nuo 1959 m. dalyvavo parodose Lietuvoje (individualios Vilniuje 1961, 1976, 1981, 1984) ir užsienyje (individualios Voersa, Danija, 1971, Minske 1977, Lipne, Lenkija, 1983, grupinės Malborke, Krokuvoje, Osakoje, Nancy, Rygoje). Nutapė teminių kompozicijų (Aklas Edipas 1961, Sūnus palaidūnas 1964–1981, Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė 1972, Teatrinis ciklas 1974–1980, Ismenė ir Antigonė 1980–1981, Vieniša kasdienybė 1985, Ikaras 1986, Mitas 1988), portretų (Mano tėvukas 1973, J. Rustemo, 1979). Sukūrė ekslibrisų (A. Kauno, 1968, S. Pilkos, S. Kuzmos, abu 1973; buvo vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių), estampų (ciklai Raudančios moterys 1963, Pakrypusios figūros 1981–1984), knygų iliustracijų (J. Janonio Poklius tykoja kas dieną 1960, K. Donelaičio Metai 1966).

Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo plėtoti koliažo, fotomontažo techniką, kurti asambliažus (Pirmoji aklo Edipo diena 1975, Senas karalius 1982). Sukūrė mozaikų (dabartinės Vilniaus miesto universitetinės ligoninės fasade, 1967), medalių (Valentinui Antanavičiui 36 metai 1972, Poetas vertėjas Sigitas Geda 1986). Apipavidalino teatro spektaklių (R. Rastausko Lenktynių aitvaras 1972, Jaunimo teatre), kino filmų (Ave vita 1969, rež. A. Grikevičius, Mainai 1977, rež. R. Vabalas).

Parašė monografiją Lietuvos knygos ženklai 1518–1918 (1984), dailės kritikos straipsnių. Kūrinių turi Lietuvos (LDM, NČDM), Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, JAV muziejai. LSSR valstybinė premija 1988 (po mirties).

Šaltiniai:

1. DOBROVOLSKAITĖ, Irena. Kisarauskas Vincas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 10. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 172-173. ISBN 5-420-01600-1.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010