Baisogalos dvaro savininkas, vienas iš pažangiausių Lietuvos ūkininkų, visuomenės veikėjas

Gimė 1879 metais spalio 26 dieną Baisogaloje, Radviliškio rajone.

Mirė 1941 metais lapkričio 16 dieną Karlage, Karagandos srityje.

Po tėvo mirties (Vladislovas Komaras mirė 1896 m.) Baisogalą su visais folvarkais paveldėjo vyresnysis Komarų sūnus Vladislovas-Juozapas-Marijonas, gimęs 1879 10 26. Agronomijos ir ekonomikos mokslus baigė Vokietijoje. Įgytas žinias sėkmingai taikė savame ūkyje. Tėvo pavyzdžiu jis rūpestingai tvarkė dvarus, ypač Baisogalą.

Vladas Komaras buvo ne tik geras specialistas, bet ir visuomenininkas. 1900 m. įkuriama Kauno gubernijos Žemės ūkio draugija. Jai vadovauti pakviečiamas V. Komaras. Ši draugija įsteigė ir išlaikė Baisogalos bandymų stotį.

V. Komaras buvo laikomas vienu pažangiausiu ūkininku Lietuvoje. Baisogaloje lankydavosi daug ekskursijų, Žemės ūkio akademijos studentai čia atlikdavo praktiką.

Apie 1911 m. V. Komaras dar praplėtė rūmus – simetrijos išlaikymui pristatė antrąjį flygelį (1890–1892 m. rūmų pietvakarinėje pusėje Ona Komarienė buvo pristačiusi flygelį).

Atsikūrus Nepriklausomybei, 1922 m. Seimas išleido Žemės reformos įstatymą, pagal kurį buvo nusavintos ir Komarų latifundijos. Baisogalos dvare V. Komarui buvo palikta tik įstatyminė žemės norma (80 ha). Netrukus Žemės ūkio ministerijos nurodymu Baisogalos ūkis buvo priskirtas prie pavyzdinių. Tam reikalui iš Baisogalos dvaro ir gretimų jo folvarkų buvo suformuotas stambus žemės masyvas (1010,39 ha). Vyriausybė, įvertindama V. Komaro sugebėjimus ūkininkauti, tą žemę išnuomojo jam lengvatinėmis sąlygomis, po 1 litą už hektarą. Pavyzdinis ūkis klestėjo, pasižymėjo dideliais javų derliais ir gyvulių produktyvumu.

1940 metais liepos 19 dieną V. Komarą areštavo enkavedistai ir vietiniai stribai. 1941 metais lapkričio 16 dieną mirė lageryje.

Šaltiniai:

1. Baisogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai. Panevėžys: UAB „Nevėžio spaustuvė“, 2000, p. 94-97.ISBN 9955-450-02-9.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010