Literatūros kritikas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras

Gimė 1927 metais sausio 1 dieną Vabalių kaime, Radviliškio rajone.

Baigė Baisogalos šešiametę mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Šeduvos gimnazijoje. 1951 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1947–1948 m. buvo Pakalniškių pradžios mokyklos vedėjas, 1948–1950 m. – Radviliškio gimnazijos, 1950–1954 m. – Grinkiškio vidurinės mokyklos mokytojas. 1954–1962 m. dirbo Joniškio 1-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1956 m. kartu buvo ir Joniškio rajono liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorius. Nuo 1962 m. pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute. 1965–1967 m. buvo Vilniaus universiteto aspirantas, nenutraukdamas darbo institute. 1963–1965 m., 1967–1968 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros, 1968–1971 m. Lietuvių literatūros katedros vedėjas, 1971–1973 m. – Pedagogikos fakulteto dekanas. 1973–1979 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vadovas, nuo 1980 m. – Vagos leidyklos redakcijos vedėjas, nuo 1985 m. dirbo Vyturio leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotoju. Nuo 1979 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Eilėraščius pradėjo rašyti dar Baisogaloje. Mokytojaudamas Radviliškio rajone, buvo mokyklų literatų būrelių organizatorius. Joniškyje pradėjo žengti pirmuosius literatūros tyrinėtojo žingsnius, išspausdino recenzijų apie vaikų ir jaunimo literatūros kūrinius. Išleido monografijas Vaikų poezijos dešimtmečiai (1972), Vytautas Račickas (2007), apybraižas Prie žalių krantų (1988), Šeduvos mokyklos dešimtmečiai (1999), Po girią vaikščiojo poetas: Anzelmo Matučio gyvenimas ir kūryba (2000), Iš gintarų vėrinio (2002), Su volungėlės plunksna: poeto Martyno Vainilaičio gyvenimo ir kūrybos apybraiža (2003), Keliu į „Saulėsgimnaziją: Šeduvos vidurinės mokyklos 85-mečiui (2005), Iš Šeduvos gimnazijos dešimtmečių (1919–2009) (2009), vadovėlį Gintarėliai (1989). Sudarė Broliškųjų tautų šeimoje (kartu su E. Špakovskaja, L. Šumskaja, 1977), Petras Cvirka abiturientų rašiniuose (1981), Petras Cvirka mokykloje: iš mokytojų darbo patirties (1982), Antanas Giedrius. Trys pasakos (1995), Anzelmas Matutis. Šypsenėlė (1995), monografijas: Baisogala (2009), Šeduva (2016).

Atkūrus nepriklausomybę, rūpinasi užsienyje gyvenusių arba gyvenančių iš Radviliškio rajono kilusių V. Alanto, B. Gaidžiūno, J. Jankaus kūrybos leidimu, jų populiarinimu.

Šaltiniai:

1. PRĖSKIENIS, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama: monografija. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2003, p. 275-276. ISBN 9955-579-12-9.
2. Jonas Linkevičius. Lietuvos rašytojų sąjunga [interaktyvus], [žiūrėta 2011-01-24, 2012-10-03]. Prieiga per internetą: http://www.rasytojai.lt/lt/rasytojai/60-rasytojai/esami-nariai/l/261-linkevicius-jonas
3. Radviliškio rajono VB elektroninis katalogas.

 Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2011, 2017