Chorvedys, muzikos mokytojas

Gimė 1881 metais spalio 1 dieną Agelaičių kaime, Betygalos valsčiuje, Raseinių apskrityje.

Mirė 1957 metais gruodžio 31 dieną Kaune.

Iš pradžių vargonuoti mokėsi pas vargonininką Lukošių Raseiniuose, o 1899–1901 m. lankė J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune. Nuo 1902 m. vargonininkavo lietuvių parapijoje Carskoje Selo netoli Peterburgo. Prieš I pasaulinį karą vargonininkavo Panevėžyje, suorganizavo chorą ir surengė koncertų Panevėžyje, Vilniuje ir kitur. Nuo 1923 m. vadovavo Kanklių draugijos chorui (30 dalyvių) Telšiuose, dėstė mokytojų seminarijoje ir vyskupo M. Valančiaus gimnazijoje, vadovavo moksleivių chorams ir rengė koncertus. Vėliau vadovavo Panevėžio kultūros draugijos Aido chorui, Radviliškio ir Šiaulių miestų chorams. 1937 m. Panevėžyje vykusios dainų dienos chorų varžybose su Radviliškio šaulių choru laimėjo pirmąją vietą. Su chorais dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse Kaune: 1924 m. su Telšių Kanklių choru, 1928 m. su Radviliškio bažnytiniu choru, 1930 m. su Šaulių sąjungos Radviliškio choru, kurį parengė ir 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei. 1948–1953 m. Kauno vaikų muzikos mokyklos mokytojas ir choro vadovas. 1939 m. už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos šaulių sąjungai apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. Išaugino tris sūnus muzikus: Vytautą, Romaną ir Bronių.

Šaltiniai:

1. ZUBRICKAS, Boleslovas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1999, p. 392. ISBN 9986-529-21-2.
2. ŽILEVIČIUS, J. Marijošius Antanas. Lietuvių enciklopedija. T. 17. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959, p. 362.

Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010