Tapytojas, karikatūristas

Gimė 1898 metais birželio 26 (liepos 5) dieną Pavartyčių kaime, Radviliškio rajone.

Mirė 1947 metais lapkričio 29 dieną Šeduvoje, Radviliškio rajone.

Baigė Šiaulių gimnazijos keturias klases. 1915 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, 1922–1926 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (mokytojas K. Sklėrius). Nuo 1927 m. dirbo leidinių Ūkininko patarėjas, Trimitas, Vapsva redakcijoje (iliustratorius, rašė tekstus), 1940–1941 m. bendradarbiavo leidžiant žurnalą Šluota. Nuo 1930 m. dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje: individualios Kaune (1940), Vilniuje (1968). J. Martinaitis daugiausia kūrė karikatūras (Gyvulių ir paukščių protestas 1936, Moteris su sapnininku 1938, Šalna 4 d-metis), akvareles (Pamiškėje 1937, Gluosniai prie Vandžiogalos 1939, Kauno apylinkės, Valstiečio sodyba, abu 1940). Kūrybai būdinga realistinė raiška, nesudėtinga kompozicija, santūrus koloritas. J. Martinaičio satyriniai piešiniai – socialinius, visuomenės įvykius atspindinčios kompozicijos, dažniausiai su tekstais. Jo kūrinių turi LDM, NČDM.

Rašė eilėraščius, pats juos iliustravo. Išleido blaivybę propaguojančią poemėlę „Blaivėk“ (1925), piešinių ir eilių albumą „Žemės vaikai“ (1939), poemėlę vaikams „Jaunųjų talka“ (1945).

Šaltiniai:

1. INDRIULAITIS, Aleksandras. Martinaitis Jonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 14. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 350. ISBN 978-5-420-01646-6.
2. PRĖSKIENIS, Bronius. Šiaulių krašto literatūros panorama: monografija. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2003, p. 297. ISBN 9955-579-12-9.

 Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2011