Režisierius, dailininkas, scenografijos dėstytojas

Gimė 1934 metais balandžio 28 dieną Šiaulaičių kaime, Radviliškio rajone.

1964 m. baigė LDI (scenografiją). 1968–1970 m. Kauno lėlių teatro, 1964–1994 m. Vilniaus teatro Lėlė (iki 1971 m. Vilniaus lėlių teatras) dailininkas, 1971–1979 m. ir 1988–1994 m. šio teatro vyriausiasis režisierius ir meno vadovas, 1981–1988 m. vyriausiasis dailininkas. 1975–1979 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1994–2006 m. VDA. 1994–2002 m. Jaunimo teatro Vilniuje lėlininkų trupės režisierius.

1997 m. su žmona aktore N. Bižanaite Vilniuje įkūrė teatrą Paršiukas Ikaras. Sukūrė lėlių ir scenovaizdžių lėlių spektakliams, daugelį jų režisavo: Vilniaus teatre Lėlė (H. Januszewskos, J. Wilkowskio Tigriukas Petriukas 1967, M. Martinaičio Pelenų antelė 1971, su L. Lankauskaite, Avinėlio teismas 1976 ir Žemės dukra 1981, S. Gedos Pasaka apie stebuklingą berniuką 1974, Ak vija, pinavija 1979, pagal J. Biliūną, ir Raudonligė 1989, A. Gudelio Kur iškeliavo milžinai 1977, S. Gedos, M. Urbaičio Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis 1979, A. A. Jonyno ir V. Mazūro Cirkas yra cirkas 1982 , J. Knautho Lakštingala 1983, pagal H. Chr. Anderseną, F. Garcijos Lorcos Dono Kristobalio balaganėlis, Dono Perlimplino meilė 1986, J. Grušo Barbora Radvilaitė 1990, Eglė žalčių karalienė 2007), Kauno lėlių (P. Mančevo Zuikių mokykla, Eglė žalčių karalienė, pagal S. Nėrį, abu 1968, A. Popescu Spindulėlis 1971, N. Gernet Stebuklingasis Aladino žibintas 1998), Jaunimo teatre Vilniuje (N. Langės Sniego karalienė, S. Gedos Klounas ir kaliausė, abu 1995, V. Mazūro Princesė ir kiauliaganys 1996, P. Harriso Motinos istorija 2001, visi pagal H. Chr. Anderseną).

Buvo Lietuvos dramos teatrų (B. Brechto Motušė Kuraž 1975, A. Kopkovo Dramblys 1977, V. Merežko Proletarinis laimės malūnas 1981, H. von Kleisto Sukultas ąsotis 1994, visi Klaipėdos dramos teatre, K. Sajos Devynbėdžiai 1974, R. Gudaičio Atversk, angele, laiko knygą 1984, E. T. A. Hoffmanno Spragtukas ir pelių karalius 1999, visi Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje) ir užsienio lėlių bei dramos teatrų (L. Lopejskos, H. Kručlovos Gandriukas ir kaliausė 1972, Mažajame teatre Belgrade, A. de Saint-Exupéry Mažasis princas 1989, J. Demmenio marionečių teatre Sankt Peterburge, P. Harriso Lakštingala 1994, pagal H. Chr. Anderseną, Kopenhagos Folketeatret, P. Harriso Motinos istorija 2000, pagal H. Chr. Anderseną, teatras Konkylje Svanekėje, Danija) spektaklių dailininkas ir režisierius.

Lietuvos scenografijos mokyklos vienas kūrėjų, įteisino optimalaus teatro modelį, vizualinės kalbos reikšmę teatre. Ankstyvuosiuose spektakliuose (1965–1968) pabrėžė žaidybinį pradą, brandžiuoju laikotarpiu (1968–1986) kūrė moderniojo lėlių teatro naują modelį, pasitelkdamas lietuvių poetus ir kompozitorius plėtojo archajinio teatro poetinę kryptį. Sukūrė tapybos kūrinių ciklą Iš lėlių gyvenimo (1974). Nuo 1965 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Maskvoje 1966, San Paulo bienalėje 1967, Prahoje 1976, Poznanėje 1977). LSSR valstybinė premija 1986 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 2012 m.

Šaltiniai:

1. BITINAITĖ-ŠIRVINSKIENĖ, Raimonda. Mazūras Vitalijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 14. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 490. ISBN 978-5-420-01646-6.
2. Vitalijus Mazūras.  Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2012 [žiūrėta 2013-01-11]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vitalijus_Maz%C5%ABras

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010