Kunigas, kalbininkas, tautosakos užrašinėtojas

Gimė 1827 metais spalio 11 dieną Vaitiekūnų kaime, Grinkiškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje.

Mirė 1888 metais lapkričio 24 dieną Švėkšnoje, Šilutės rajone.

Mokėsi Grinkiškio ir Dotnuvos pradinėse mokyklose, Kėdainių progimnazijoje. 1850 m. baigė Varnių kunigų seminariją. Įšventintas kunigu (1850). 1854–1866 m. kunigavo Latvijoje, 1870–1888 m. – Lietuvoje. Dėl liberalių pažiūrų buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Bendradarbiavo Aušroje. Pritarė 1863 m. sukilimui, buvo caro valdžios sekamas ir tardomas. Caro administracijos reikalavimu 3 metus kalintas Raseinių vienuolyne. Čia parengė trumpą Lietuviszką gramatiką (1886) ir apie 15 000 žodžių Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszką žodyną (1894); vertingas lietuvių leksikografijos paminklas. M. Miežinio darbus recenzavo J. Jablonskis.

Šaltiniai:

1. SABALIAUSKAS, Algirdas. Miežinis Mykolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 66. ISBN 978-5-420-01654-1.
2. NORKUTĖ, Ona. Mykolas Miežinis (Mežinys, Mežetavičius). „Mergele mano jauna“. Žemaičių žemė, 2008, nr. 4, p. 46-47. ISSN 1392-2610.

 Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2011