Filosofas, sociologas

Gimė 1907 metais rugpjūčio 17 dieną Baisogaloje, Radviliškio rajone.

Mirė 1983 metais gruodžio 26 dieną Vilniuje.

1925–1928 m. mokytojavo Šiauliuose. 1928 m. įstojo į nelegalią LKP, dirbo komunistų spaudoje, veikė nelegaliose studentų organizacijose. Už antivalstybinę veiklą 1928–1931 m., 1938–1939 m. ir 1939–1940 m. kalintas. 1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1936 m. paskirtas LKP CK sekretoriato vadovu. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos mėn. buvo Liaudies seimo vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. 1940 m. rugpjūčio mėn. – 1944 m. LSSR prokuroras. 1944 m. ir 1953–1954 m. LKP CK 2 sekretorius, 1948–1961 m. agitacijos ir propagandos sekretorius, 1944–1948 m. LSSR Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1948 m. dar ir švietimo ministras.

1946–1950 m. ir 1961–1968 m. dėstė VU; docentas (1947). 1968–1976 m. Lietuvos MA Visuomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius.

1933 m., 1933–1935 m. redagavo laikraštį Revoliucinis darbininkas, 1937–1939 m. – leidinį Propagandistas (su kitais), 1937 m. padėjo išleisti laikraštį Liaudies frontas. 1936–1938 m. buvo laikraščio Tiesa redakcinės kolegijos narys, 1940 m. birželio-liepos mėn. ir 1943 m. sausio mėn. – 1944 m. liepos mėn. – redaktorius, nuo 1961 iki 1970 m. – žurnalo Komunistas vyriausiasis redaktorius.

1946–1962 m. SSRS AT, 1947–1983 m. LSSR AT deputatas, 1955–1963 m. LSSR AT pirmininkas. 1937–1983 m. LKP CK, 1944–1961 m. LKP CK biuro narys.

Išleido knygas Nuo Vatikano Pirmojo iki Vatikano Antrojo (1963), Socialiniai katalikybės mitai (1965), Šių laikų Vatikanas (1980) ir kitas.

Šaltiniai:

1. TININIS, Vytautas. Niunka Vladas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 461. ISBN 978-5-420-01660-2.
2. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997, p. 361. ISBN 9986-776-62-7.

 Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2011