Kunigas, vertėjas

Gimė 1789 (ar 1778) metais sausio 4 dieną Siraičiuose, Telšių rajone.

Mirė 1854 metais rugsėjo 20 dieną Šiluvoje, Raseinių rajone.

1800–1807 m. mokėsi Telšių apskrities mokykloje. 1807 m. stojo ne į Varnių, bet į Mohilevo dvasinę seminariją (pagal Valančių – į Minsko). 1809 m. Rupeika seminariją pabaigė ir tuojau buvo kunigu įšventintas. Tik kunigu įšventintas, jis tuojau buvo paskirtas Geranainių parapijos administratorium, o 1815 m. gavo Polocko vyskupijos garbės kanauninko titulą.

Tais pačiais 1815 m. jis išsikėlė į Žemaičių vyskupiją ir buvo paskirtas Šeduvos klebonu. Negalima pamiršti ir kito fakto, kad jis klebonaudamas Šeduvoje išlaikė parapinę mokyklą. 1831 m. sukilimo metu iš karto laikėsi sukilėlių, bet tiems pralaimint persimetė į rusų pusę, už tai sukilėliai jo vos nepakorė. Sukilimui pasibaigus, jis įsiteikė Vilniaus karo gubernatoriui Dolgorukovui ir gavo keletą ordinų. Vyskupas M. Valančius tvirtina jį padėjus rusams tardyti sukilime dalyvavusius kunigus. Caro įsakymu įvestas į Žemaičių kapitulą kanauninko titulu, vėliau tuo pat keliu 1842 m. gruodžio 10 d. gavo Šiluvos infulatą ir apsigyveno Šiluvoje. 1846 m. birželio 19 d. kanauninką J. Rupeiką aplankė Katalikų dvasinės akademijos rektorius Ignotas Holovinskis. Nežinoma, kokį įspūdį susidarė rektorius, bet kai rusų valdžia 1847 m. darė žygius pakelti J. Rupeiką žemaičių vyskupu, tam griežtai pasipriešino tuometinis Mogiliovo arkivyskupas I. Holovinskis. Netekusį valdžios globos, kaip neramaus būdo, mėgstantį bylinėtis J. Rupeiką karo gubernatorius Bibikovas norėjo ištremti, bet vyskupas M. Valančius apgynė („kad fioletai ir infula nebūtų paniekinti“).

Kunigas J. Rupeika buvo dar visų vyskupo Juozapo Giedraičio dvarų kamisorius ir Žemaičių kapitulos prokuratorius.

Tačiau vyskupas M. Valančius, kuris paprastai karjeristams ir rusų valdžios pataikūnams nerasdavo gero žodžio, rašo J. Rupeiką turėjus ir gerų savybių – gynus beturčių bylas, gimines leidus į mokslą, iškilmingai šventus Šiluvos atlaidus.

Lietuvių literatūroje Juozapas Rupeika žinomas kaip 1823 m. išvertęs į lietuvių kalbą Vilniaus švietimo apygardos vizitatoriaus J. Chodzkos knygą „Jonas iš Svisločės“.

J. Rupeika bendravo su Raginėnų pilkapius kasinėjusiu ir Raudondvario rūmus projektavusiu Šveicarijos prancūzu keliautoju Fridrichu Diubua de Monperio (1798–1850), kuris užrašė ir paskelbė Šeduvos klebono pasakojimus.

 Šaltiniai:

1. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. T. 2. Vilnius: Sietynas, 1990, p. 352-356.

2. JUKNEVIČIUS, Petras. Šeduvos klebonas Juozapas Rupeika. Daugyvenės krašto šviesuoliai: konferencijų pranešimai. Panevėžys: Tėvynė, 2009, p. 9-11. ISBN 978-609-95085-1-1.

Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2013