Lietuvos kariuomenės savanoris

Gimė 1900 metais spalio 20 dieną Liaudiškių kaime, Radviliškio rajone.

Žuvo 1919 metais spalio 15 dieną (mūšyje su bermontininkais ties Daugėlaičiais).

Apie jaunąjį savanorį randame labai mažai informacijos. Žinoma, kad išėjo savanoriu į kariuomenę, įstojo į Kauno puskarininkių mokyklą, kurią baigė 1919 metais. Lemtingame mūšyje su bermontininkais ties Daugėlaičiais 1919 m. spalio 15 d. buvo nukautas priešų.

1919 metais kovo 28 d. laikinajame Radviliškio komitete susirinko apie 20 įvairaus amžiaus ir luomo vyrų, kurių tarpe buvo Gracijonas Sakalauskas ir Jonas Jaraminas. Stasys Buzas, vienas iš savanorių, knygoje „Savanorių žygiai“ pasakoja:

„Ugniagesių orkestro lydimi, patraukėme stotin. Sėdome į traukinį ir apie 13 valandą buvome Kaune. Kauno stotyje pasitiko kareiviai, kurie mus nuvedė į skirstymo punktą, Laisvės alėjoj, kažkur netoli Ukmergės plento. Beveik visi patekome į Kauno komendantūros mokomąją komandą.“

Kaip vystėsi įvykiai toliau duomenų nėra. Toje pačioje knygoje A. Antanaitis pasakoja apie lemtingas dienas mūšyje su bermontininkais, kur mini ir pirmąsias aukas Gracijoną Sakalauską ir Joną Jaraminą.

„Vyrai! Greit eisime į frontą – vieną kartą sako mūsų vadas karininkas Petrauskas. Po kelių dienų pasikrovėme į traukinį ir, naujo bataliono vado E. Adamkevičiaus vedami, apleidome Kauną. Nuvykome į Baisogalą. Iš čia naktį nužygiavome į Daujočių kaimą ir aplink vėjinį malūną išsikasėme apkasus ir laukėme, kada pasirodys bermontininkai... po kelių dienų gavome įsakymą užimti Daugėlaičių dvarą. Bežygiuodami sužinojome, kad Daugėlaičiuose yra įsitvirtinę vokiečiai. Tuojau praskleidžiame grandinę ir pradedame pulti. Vokiečiai smarkiai ginasi. Bėgęs šalia manęs puskarininkis Sakalauskas krinta peršautas. Tai pirma mūsų kuopos auka. Bebėgant man su Jaraminu per tiltelį, krinta ir jis. Bet dvarą paėmėme“.

1933 m. nr. 42 žurnale „Karys“ įvykiai šiek tiek pasakojami kitaip. „Puolant dvarą, sukniubo antras jaunas kovotojas, skyrininkas, jaunesnysis puskarininkis Gracijonas Sakalauskas. Kuopos viršila pasakojo, kad bėgdamas iš paskos ir radęs sukniubusį puskarininkį Sakalauską, jau norėjęs jį raginti bėgti, bet kai pavertė ant šono, pastebėjo jį visą kruviną. Tai buvo radviliškietis, jaunas pasiryžėlis, tosios dienos antroji puolančios kuopos auka. Drąsiųjų karžygių kūnai buvo palikti vietos gyventojų globai“.

1929 m. birželio 25 d. Gracijonas Sakalauskas po mirties apdovanotas Lietuvos Kariuomenės kūrėjų – savanorių medaliu.

1925 m. pastatytas paminklas savanoriams G. Sakalauskui ir J. Jaraminui Radviliškio miesto senosiose kapinėse. 1928 ar 1929 metais Gracijono Sakalausko ir Jono Jaramino vardais pavadintos dvi miesto gatvės.

Minint kovų su bermontininkais 70-metį, 1989 metais J. Basanavičiaus gatvės gale, šalia seno legendinio malūno, buvo pastatytas stogastulpis ir pasodinta 70-ies ąžuolų giraitė. Tais pačiais metais lapkričio 21-ąją d. Marytės Melnikaitės gatvei buvo sugražintas senas jos pavadinimas – Gracijono Sakalausko, Juliaus Janonio gatvei – Jono Jaramino vardas.

1998 metais, švenčiant Lietuvos Kariuomenės ir lemtingų savanorių mūšio su bermontininkais 80-metį, radviliškiečių iniciatyva vėl prabilta apie paminklo pastatymą. 1999 m. lapkričio 20 d. Radviliškyje iškilo Pergalės deivės Nikės skulptūra. Bronzinė Pergalės deivė, sukurta žemiečio P. Mazūro, primins visai lietuvių tautai Lietuvos karių savanorių pergalę 1919 metais.

2006 metais, pasitinkant 87-ąsias Gracijono Sakalausko ir Jono Jaramino žūties (1919 10 15) metines, pastatytas paminklinis akmuo Daugėlaičių dvaro parke.

Šaltiniai:

1. JANUŠEVIČIENĖ, Aldona. Savanorių žygdarbis. Radviliškis: UAB „Litera“, 2006, 48 p. ISBN 9955-410-17-5.

 Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2013