Teisininkas, visuomenės veikėjas

Gimė 1887 metais sausio 31 dieną Baukų kaime, Radviliškio rajone.

Mirė 1976 metais vasario 23 dieną Čikagoje, JAV.

1901–1904 m. mokėsi progimnazijoje Palangoje, 1905–1909 m. gimnazijoje Šiauliuose. 1909–1910 m. studijavo mediciną Maskvos universitete, 1910–1914 m. teisę; teisės diplomą gavo 1916 m. 1919 m. Kaune dirbo taikos teisėju, 1919–1920 m. Kauno apygardos valstybės gynėju. 1920–1922 m. Vidaus reikalų ministras. 1923 m. R. Skipitis išrinktas II Seimo, o 1926 m. – III Seimo atstovu. 1922–1944 m. prisiekusis advokatas, 1932–1940 m. Advokatų tarybos narys.

Besimokydamas progimnazijoje, priklausė slaptai mokinių kuopelei (vadovas kunigas J. Jasienskis), buvo slaptos lietuvių spaudos platintojas, 1905–1906 m. sąjūdžio dalyvis. 1906 m. vienas Politinių kalinių šelpimo organizacijos steigėjų Šiauliuose. Gimnazijoje vadovavo slaptai mokinių kuopelei, 1908 m. dalyvavo slaptoje lietuvių moksleivių konferencijoje Vilniuje. Studijuodamas Maskvoje, dalyvavo visuomeninėje veikloje: 1909–1911 m. buvo Aušrinės redakcijos narys, aušrininkų moksleivių organizatorius. 1910 m. ir 1911 m. atostogų metu steigė kaimo knygynėlius Žaslių, Šiaulėnų ir Padubysio valsčiuose. 1911 m. vasarą sukvietė Šiauliuose slaptą aušrininkų moksleivių konferenciją. 1911–1915 m. Maskvos lietuvių studentų pirmininkas. 1911 m. organizavo Maskvos lietuvių šelpimo draugijos švietimo kursus, dėstė juose. Per I pasaulinį karą veikė tremtinių šelpimo komitete Maskvoje ir Sankt Peterburge. 1917 m. vienas Santaros steigėjų Sankt Peterburge, jos atstovas Lietuvių seime Petrograde, laikraščio Santara pirmasis redaktorius. 1918 m. Vyriausiosios lietuvių tarybos narys, jos atstovas Kijeve.

1918 m. R. Skipitis buvo pakviestas grįžti į Lietuvą. Nuo 1919 m. priklausė Lietuvos šaulių sąjungai (vienas steigėjų, 1927–1928 m. pirmininkas), dalyvavo kovose su bermontininkais. Veikė Ūkininkų partijoje, 1925–1927 m. redagavo Ūkininko balsą. 1927–1928 m. Aukštųjų mokyklų moksleivių šalpos draugijos pirmininkas. 1931 m. vienas Draugijos užsienio lietuviams remti iniciatorių, iki 1940 m. pirmininkas. 1935 m. Pasaulio lietuvių I kongreso Kaune iniciatorius, pirmininkas; Pasaulio lietuvių sąjungos , Kauno lietuvių namų savininkų draugijos, Lietuvos namų savininkų draugijos pirmininkas; redagavo Namų savininką.

1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1941–1945 m. buvo Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas. 1946 m. emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. 1947–1948 m. veikė Čikagos lietuvių tremtinių, 1949–1955 m. Lietuvių teisininkų draugijose (abiejų pirmininkas), VLIKe. 1955 m. priklausė JAV LB tarybai.

Išleido atsiminimų knygas Nepriklausomą Lietuvą statant (1961), Nepriklausoma Lietuva (1967). Bendradarbiavo Lietuvos žiniose, Aušrinėje, Santaroje, Naujienose, Drauge, Lietuvių dienose ir kituose leidiniuose.

Šaltiniai:

1. Lietuvių enciklopedija. T. 28. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, p. 49-50.
2. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. T. 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, p. 245-246. ISBN 5-420-01513-7.
3. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997, p. 452. ISBN 9986-776-62-7.
4. JUKNEVIČIUS, Petras. Jais garsus Daugyvenės kraštas. Panevėžys: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, 2008, p. 25-29. ISBN 978-9955-850-01-4.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010