Inžinierius elektrotechnikas, profesorius

Gimė 1871 metais gruodžio 15 dieną Bružių kaime, Smilgių valsčiuje, Panevėžio apskrityje.

Mirė 1936 metais vasario 27 dieną Kaune.

1891 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. Toliau mokėsi Peterburgo elektrotechnikos institute, jį baigė 1900 metais, įgijo inžinieriaus elektriko diplomą. Iš pradžių dirbo Petrogrado Helios bendrovėje, o paskui tais pačiais 1900-aisiais įsidarbino belgų Peterburgo miesto apšvietimo bendrovėje. Joje dirbo iki 1920 metų: iš pradžių inžinieriumi, vėliau – tinklo tarnybos viršininku ir pagaliau bendrovės vyriausiasis inžinierius.

1920 m. grįžo į Lietuvą ir kurį laiką ėjo Lietuvos Geležinkelių valdybos elektros skyriaus viršininko pareigas. Nuo 1923 m. dirbo Kauno miesto elektros apšvietimo akcinėje bendrovėje, eidamas tos bendrovės tinklo tarnybos viršininko pareigas; be to jis buvo valdybos nariu, vėliau ir bendrovės direktoriumi. 1926 m. įsteigė Lietuvos rajoninių elektros stočių akcinę bendrovę.

Besikuriant Lietuvos universitetui, J. Šliogeris 1922 m. rugsėjo 1 d. pakviestas į Technikos fakultetą privatdocentu. 1923 m. liepos 1 d. pakeltas docentu, 1927 m. birželio 1 d. tapo ekstraordinariniu profesoriumi ir 1936 m. vasario 26 d. ordinariniu profesoriumi. Nuo 1923 m.vadovavo Elektrotechnikos katedrai, buvo paties įkurtos Elektrotechnikos laboratorijos vedėjas. J. Šliogeris dėstė elektrotechniką ir elektrometriją.

J. Šliogeris aktyviai reiškėsi ir visuomeniniame gyvenime. 1915 m. buvo vienas iš lietuviams karo tremtiniams šalpos organizatorių Petrograde, vėliau su dr. J. Alekna, M. Yču išleido Lietuvių balsą, rūpinosi įvairių kursų ir mokyklų tremtiniams steigimu. 1925 m. Lietuvos technikų draugijai persiorganizavus į Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungą (LIAS), J. Šliogeris buvo pirmuoju pirmininku. Be to, jis buvo aktyvus tautininkų partijos narys.

Nemažas yra J. Šliogerio mokslinis palikimas. Elektrotechnikos klausimais profesorius lietuvių ir rusų kalbomis yra paskelbęs mokslinių straipsnių ir išleidęs knygų. Lietuvių kalba išspausdino šiuos darbus: Elektrotechnikos paskaitos (1925), Perkūnsargiai (1925), Elektros medžiagų atsparumas (1927), Elektrotechnika II. Kintamoji srovė (1931).

Šaltiniai:

1. JURSKIS, A. Šliogeris Jeronimas. Lietuvių enciklopedija. T. 30. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964, p. 52-53.
2. JUKNEVIČIUS, Petras. Profesorius Jeronimas Šliogeris. Jais garsus Daugyvenės kraštas. Panevėžys: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus draustinis, 2008, p. 17-18. ISBN 978-9955-850-01-4.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010