Poetas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis

Gimė 1924 metais sausio 1 dieną Miežaičių kaime, Radviliškio rajone.

Žuvo 1949 metais rugpjūčio 13 dieną kautynėse Užpelkių miške, prie Godų kaimo, Radviliškio rajone.

1941 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Vokiečių okupacijos metais dirbo vertėju Radviliškio geležinkelio valdyboje.

1942 m. įstojo į LLA gretas. Gimtajame kaime įkūrė sporto klubą Girėnas, kuriuo prisidengusi veikė LLA grupė. Namuose įkūrė LLA štabą ir ginklų sandėlį, paskirtas grupės vadu. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje įstojo į Mažuolių miške veikusią partizanų grupę (vadas Vaclovas Gudaitis, slap. Rasas). Susikūrus Žaliajai rinktinei (vadas kpt. Izidorius Pucevičius, slap. Radvila) paskirtas į Kunigaikščio Margirio būrį. 1946 m. pavasarį perkeltas į Žaliosios rinktinės Geležinio Vilko tėvūniją (vadas Juozas Mingėlas, slap. Vilkas), ten leido humoristinį laikraštuką Nykštis. 1947 m. vasario 16 d. žuvus Vytauto Didžiojo rinktinės vadovybei, atkuriant rinktinės štabą paskirtas spaudos skyriaus viršininku. 1947 m. balandžio 10 d. sujungus Žaliąją, Vytauto Didžiojo, Maironio ir Žvelgaičio rinktines ir sukūrus Prisikėlimo apygardą paskirtas apygardos štabo viršininku ir apygardos laikraščio Prisikėlimo ugnis redaktoriumi, suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. Dalyvavo organizuojant Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, įvykusį 1949 m. vasario 2–22 d. Prisikėlimo apygardos būstinėje S. Mikniaus sodyboje Minaičių kaime, Radviliškio valsčiuje, kuriame įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdis, pasirašyta LLKS tarybos deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Po suvažiavimo perkeltas į LLKS vyr. vadovybės visuomeninės dalies štabą, paskirtas spaudos skyriaus viršininku, suteiktas partizanų kapitono laipsnis. 1949 m. rugpjūčio 13 d. vykdant užduotį žygio metu Užpelkių miške, Baisogalos valsčiuje, pateko į pasalą, žuvo dengdamas atsitraukiančius partizanus. Kartu žuvo 4 partizanai, tarp jų LLKS prezidiumo sekretorius, Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus (slap. Žadgaila), LLKS visuomeninės dalies tautinio skyriaus viršininkas Bronius Liesis (slap. Naktis). Kūnai niekinti Radviliškio saugumo kieme, vėliau sumesti į šulinį sodyboje, kurioje tuo metu buvo NKVD dalinys. Po žūties 1950 m. kovų draugai išleido jo, P. Bartkaus ir B. Liesio mašinraštinį poezijos rinkinį Jų akis bučiavo gintarinė žemė. 1991 m. rugsėjo 29 d. palaikai surasti ir perlaidoti Radviliškio partizanų kapinėse. 1998 m. lapkričio 23 d. pripažintas kariu savanoriu ir 1998 m. gruodžio 7 d. suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Apdovanotas partizanų 3 laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi (1949), 1 laipsnio Laisvės kovos kryžiumi ir suteiktas Laisvės Kovos karžygio vardas (1949, po mirties); Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (1999, po mirties), savanorių medaliu (2001, po mirties).

Šaltiniai:

1. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. T. 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007, p. 335–336. ISBN 978-9955-415-75-6.

 Parengė Rima Giedrienė, vyr. bibliotekininkė, 2010