Dailininkė, keramikė

Gimė 1933 metais sausio 1 dieną Valatkonių kaime, Radviliškio rajone.

Mirė 2013 metais sausio 10 dieną Vilniuje.

1952 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. 1952–1958 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1961 m. baigė Rygos meno akademiją.

Dar mokydamasi Rygoje pradėjo dirbti Klaipėdos dailės kombinato gintaro ceche. Apgynusi diplominį darbą, oficialiai gavo paskyrimą į plytų fabriką, bet ten nedirbo. Jos papuošalai iš gintaro turėjo paklausą, todėl Liucija pasiliko dirbti Klaipėdos dailės kombinate. Ten darbavosi apie 15 metų.

Liucija Šulgaitė Lietuvoje ir užsienyje  rengiamose parodose, simpoziumuose, bienalėse dalyvauja nuo 1958 metų. Kūrybinio kelio pradžioje kartu su keramika išmėgino ir įvairias kitas meno sritis – tekstilę (batiką), metalą, stiklą, gintarą. Ilgą laiką buvo populiarūs jos gintariniai papuošalai, o 1966-aisiais už kilimą „Taika“ jai paskirta antroji premija. Arčiausiai širdies menininkei buvo molis, ypač baltasis.

Liucijos Šulgaitės darbai greitai buvo pastebėti Lietuvoje bei užsienyje rengiamose parodose. Ji dalyvavo tarptautinėse meno parodose Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Jugoslavijoje, Austrijoje, Japonijoje, Kanadoje, Belgijoje, Švedijoje, JAV ir kitose šalyse, tarptautiniuose keramikų simpoziumuose Bechinėje (Čekija), Vilniuje, Hohr-Grenchauzene (Vokietija), Valbžyche (Lenkija). Surengė daug individualių parodų: Vilniuje, Palangoje, Kaune, Klaipėdoje, Maskvoje, Taline, Budapešte. 1971 m. ji apdovanota Faencoje (Italija) vykusio tarptautinio meninės keramikos konkurso aukso medaliu, o 1978-aisiais tokiame pat konkurse Faencoje jai paskirtas diplomas. Su savo darbais dailininkė dalyvavo ir 1979 metais tame pačiame mieste surengtame tarptautiniame konkurse. Ir vėl aukštas įvertinimas – Emilija-Romanija regiono sidabro premija. 1991 metais tarptautinėje keramikos trienalėje „Sopot-91“ (Lenkija) jai paskirta antroji premija ir sidabro medalis, 2002-aisiais tarptautinėje bienalėje Cheanglu (Pietų Korėja) – garbės diplomas. Jos kūrinių yra įsigiję daugelis Lietuvos, Rusijos, Čekijos, Italijos, Vokietijos dailės muziejų, privačių asmenų.

Dailininkė kuria dekoratyvinę keramiką – plokštes, lėkštes, neįprastų formų vazeles ir indus. Be molio, ne mažesnę dalį Liucijos Šulgaitės kūryboje užima porceliano kūriniai. Penkerius metus dailininkė kantriai stengėsi perprasti sudėtingą porceliano apdirbimo technologiją. Ir tik 1973 metais ji parodo pirmuosius savarankiškus kūrinius.

2008 m. pradžioje Vilniaus paveikslų galerijoje menininkė surengė didelę keramikos ir retai kur rodytos tapybos bei piešinių parodą, kurioje daugiau nei pusė darbų sukurta pastaraisiais dešimtmečiais.

Šaltiniai:

1. Šulgaitė. Sudarytoja Danutė Skromanienė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008, 136 p., iliustr. ISBN 978-9986-669-85-2.
2. SKROMANIENĖ, Danutė. Kraštietė – dekoratyvinės keramikos meistrė. Radviliškio kraštas, 2008, nr. 1, p. 27-36. ISNN 1822-0517.
3. Baisogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai. [Spaudai paruošė Elena Šveistienė]. Panevėžys: UAB „Nevėžio spaustuvė“, 2000, p. 461-462. ISBN 9955-450-02-9.

 Parengė Rima Giedrienė, vyresnioji bibliotekininkė, 2012, 2013