2012 metai

KITOS SUKAKTYS

– 215 m., kai (1797) gimė Mykolas Petkevičius, 1831 m. sukilimo dalyvis, pasižymėjęs mūšyje ties Prastavoniais. Mirė 1834 m. rugsėjo 22 d. Paryžiuje, Prancūzijoje.

– 130 m., kai (1882) Radviliškyje gimė Jonas Misius, režisierius, dramaturgas. Mirė 1914 m. Švenčionių r.

– 125 m., kai (1887) Šiaulaičių k. gimė Kazys Mikalčius, tautosakos ir liaudies dainų rinkėjas, eilėraščių ir feljetonų autorius. Mirė 1966 m.

– 120 m., kai (1892) Šeduvoje gimė Antanina Nausėdienė-Runavičiūtė, JAV lietuvių katalikų veikėja. Mirė 1969 m. balandžio 19 d. Čikagoje, JAV.

– 120 m., kai (apie 1892) mirė Danielius Jankūnas, tautosakos rinkėjas, vertėjas. Gimė apie 1835 m. Dirželiškiuose.

– 65 m., kai (1947) mirė Petras Butkus, visuomenės veikėjas, pavasarininkų draugijos pirmininkas. Gimė 1890 m. lapkričio 18 d. Vaidulonių k.

– 520 m., kai (nuo 1492) minimas Šiaulėnų dvaras.

– 500 m., kai (1512) Šeduvoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia ir įkurta parapija.

– 475 m., kai (1537) istoriniuose šaltiniuose minimas Baisogalos miestelis.

– 470 m., kai (1542) Šeduva vadinama miestu ir įsteigta parapinė katalikų mokykla.

– 455 m., kai (1557) pirmą kartą minimas Aukštelkų kaimas.

– 445 m., kai (1567) pirmą kartą paminėtas Radviliškis.

– 435 m., kai (nuo 1577) Radviliškis vadinamas miesteliu.

– 375 m., kai (1637) Baisogaloje pastatyta nauja medinė bažnyčia.

– 335 m., kai (1677) istoriniuose šaltiniuose minima pirmoji mokykla Baisogaloje.

– 325 m., kai (1687) Lenkijos ir Lietuvos karalius Jonas Sobieskis suteikė Radviliškiui turgaus privilegiją.

– 215 m., kai (1797) pastatyta pirmoji Vadaktų bažnyčia.

– 155 m., kai (1857) pastatyta Kurų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

– 130 m., kai (1882) pastatyta Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia.

– 125 m., kai (1887) pastatyta Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.

– 100 m., kai (1912) Burbiškyje pastatytas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto paminklas.

– 90 m., kai (1922) Radviliškyje įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos knygynas.

– 85 m., kai (1927) įkurtas Esperantininkų draugijos Radviliškio skyrius.

– 85 m., kai (1927) įkurta pirmoji mokykla Vaitiekūnuose.

– 75 m., kai (1937) įsteigta Radviliškio valstybinė viešoji biblioteka.

– 75 m., kai (1937) Grinkiškyje pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę.

– 75 m., kai (1937) įsteigta Šeduvos miesto biblioteka.

– 75 m., kai (1937) pastatyta Prastavonių pradžios mokykla.

– 75 m., kai (1937) įsteigta Šiaulėnų biblioteka.

– 75 m., kai (1937) įsteigta Grinkiškio biblioteka.

– 65 m., kai (1947) atkurta Pociūnėlių biblioteka.

– 55 m., kai (1957) įkurti Alksniupių kultūros namai.

– 55 m., kai (1957) įsteigta Palonų biblioteka.

– 55 m., kai (1957) įkurti Pociūnėlių kultūros namai.

– 55 m., kai (1957) įsteigta Pakalniškių biblioteka.

– 40 m., kai (1972) įsteigta Kairėnų biblioteka.

– 35 m. kai (1977) įsteigta Gražinos pagrindinė mokykla.

– 35 m., kai (1977) pastatyta Polekėlės Švč. Mergelės Marijos Širdies bažnyčia.

– 20 m., kai (1992) patvirtintas Radviliškio miesto herbas.

– 20 m., kai (1992) patvirtintas naujasis Baisogalos herbas.

– 15 m., kai (1997) Radviliškio Lizdeikos vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

– 5 m., kai (2007) Šeduvoje atidengtas Laisvės paminklas 1944–1953 m. Prisikėlimo apygardos partizanams.


520 m., kai nuo (1492) minimas Šiaulėnų dvaras.

Dvaras miestelio pietiniame pakraštyje, Šušvės upės krante. Dvaras minimas nuo 1492 m., kai priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Iš jų XV a. pab. ar XVI a. pr. dvarą paveldėjo Butrimavičiai, o iš jų – Šemetos. 1619 m. Žemaitijos vėliavininkas Jurgis Šemeta ir jo žmona Apolonija Oginskaitė-Šemetienė Šiaulėnus nežinia kodėl perleido tuo metu Upytės, o nuo 1621 m. – Žemaitijos seniūnui Jeronimui Valavičiui (gal taip Žemaitijos vėliavininkas įsiteikė būsimam viršininkui – Žemaitijos seniūnui?). J. Valavičiui mirus (1636) ilgainiui Šiaulėnų dvaras grįžo Šemetams. Čia – šios giminės lizdas, kuriame užaugo kelios Šemetų kartos. Dabar neaišku, kuris iš Šemetų pastatė originalius dvaro rūmus, kurie arkadine galerija sujungti su oficina. Manoma, kad toje galerijoje buvo oranžerija. Pagal statinių stilių panašu, kad juos galėjo projektuoti iš Prūsijos atvykęs architektas Woller‘is. Galerija savo bruožais labai panaši į Raudondvario (prie Kauno) dvaro oranžeriją, projektuotą šio architekto. Tada Šiaulėnų dvaro rūmai galėjo būti pastatyti XIX a. viduryje. Gal tada dvarą jau valdė Jonas Šemeta, apie kurį iki šiol žmonėse sklinda įvairūs pasakojimai. 1857 m. Jonas Šemeta fundavo dabartinės Šiaulėnų bažnyčios statybą.

Dvaras, kaip ir dauguma dvarų, nykstantis. Be rūmų-oranžerijos-oficinos junginio dar išlikęs svirnas, koplytstulpis, kalvės griuvenos.

Šaltiniai:

 1. SEMAŠKAITĖ, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. Vilnius: Algimantas: Tėviškės trauka, 2008, p. 183. ISBN 978-9986-509-94-3.

 

455 m., kai (1557) pirmą kartą minimas Aukštelkų kaimas.

Aukštelkai pirmą kartą paminėti 1557 m. Upytės valsčiaus inventoriuje. Vykdant valakų reformą, buvo įkurtas Aukštuolių 23 valakų gatvinis-rėžinis kaimas. Susidarė Aukštuolių vaitystė, kuriai priklausė Puipių, Rupliškių, Sedūnų ir Aukštuolių kaimai. Vėliau šalia kaimo įsikūrė Aukštuolių dvaras. Aukštuoliai pradėti vadinti Aukštelkais. Aukštelkų kaimas – seniūnijos centras. Kaimo plotas – 4,2 kv. km.

Šaltiniai:

 1. Žiupsnelis iš Aukštelkų istorijos. Radviliškis: „UAB“ Litera, 2007, p. 6. ISBN 978-9955-410-61-4.

 

445 m., kai (1567) pirmą kartą paminėtas Radviliškis.

Radviliškis pirmą kartą paminėtas 1567 m. M. Dovnaro-Zapolskio knygoje („Государственое хозяйство Великого Княжества Литовского при Ягеллонах“), kurioje skelbiamas miestų, mokančių mokesčius, sąrašas.

Miesto pavadinimo kilmė siejama su Radvilomis, tačiau ši nuostata kelia abejonių. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Šiaulių valsčių, kuriam priklausė Radviliškis, paskyrė valdyti Vilniaus vaivadą ir LDK kanclerį Mikalojų Kristupą Radvilą. Radvilos Radviliškį valdė iš viso 100 metų su pertraukomis, bet miestas niekada nebuvo šios giminės nuosavybė.

Šaltiniai:

1. Radviliškis: fotoapybraiža. Vilnius: Jandrija, 2008, p. 11. ISBN 978-9955-431-33-6.

 

375 m., kai (1637) Baisogaloje pastatyta nauja medinė bažnyčia.

Nėra duomenų, kada buvo pastatyta pirmoji Baisogalos bažnyčia, bet fundacinis aktas leidžia manyti, kad 1539 m. ji jau buvo.

1637 m. Lietuvos kanclerio Alberto Radvilos iniciatyva ir lėšomis buvo pastatyta nauja (de novoreparata) medinė bažnyčia. 1723 m. vyskupo Aleksandro Horaino vizitacijos akte pasakyta, kad ji medinė, kryžiaus formos, turi šiuos altorius: centrinį Švč. Trejybės, šv. Izidoriaus, šv. Kazimiero, Švč. Jėzaus, šv. Pranciškaus ir Ksavero, šv. Jurgio ir šv. Antano.

Šaltiniai:

1. JUČAS, Mečislovas. Senoji Baisogalos parapija. Baisogala: monografija. [Sudarytojas ir redaktorius Jonas Linkevičius]. Vilnius: Versmė, 2009, p. 130-135. ISBN 978-9955-589-12-9.

 

335 m., kai (1677) istoriniuose šaltiniuose minima pirmoji mokykla Baisogaloje.

Baisogalos mokykla paminėta vyskupo Kazimiero Paco 1677 m. vizitacijos akte „Nuošalioje troboje, stovinčioje ant karališko lauko, mokomi vaikai. Mokykla minima ir 1826 m. parapijos vizitacijos akte, o 1845 m. paminėta mokykla ir mokytojas, stačiatikių dvasininko sūnus Teofilis Bobonia, kuris moko trisdešimt vaikų. Nuo 1862 m. parapinės mokyklos buvo caro valdžios uždaromos ir steigiamos valdiškos mokyklos.

Šaltiniai:

1. JUČAS, Mečislovas. Senoji Baisogalos parapija. Baisogala: monografija. [Sudarytojas ir redaktorius Jonas Linkevičius]. Vilnius: Versmė, 2009, p. 130-135. ISBN 978-9955-589-12-9.

 

215 m., kai (1797) pastatyta pirmoji Vadaktų bažnyčia.

Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Jėzuitai buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1797 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). Dvaro savininkai Agota Liudkevičienė ir Zigmantas Liudkevičius 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Šaltiniai:

1. Vadaktų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2011-03-30]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vadakt%C5%B3_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_ba%C5%BEny%C4%8Dia

 

155 m., kai (1857) pastatyta Kurų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Apie 1765 m. Kuruose pastatyta koplyčia. Ji 1803 m. atnaujinta. Priklausė Radviliškio parapijai. Kuruose gyveno kunigas. Radviliškio klebono iniciatyva 1857 m. pastatyta dabartinė koplyčia. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, su šoninėmis zakristijomis, trisiene apside ir bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su masyviais arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.

Šaltiniai:

1. Kurų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2011 [žiūrėta 2011-03-30]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%B3_%C5%A0v._Antano_Paduvie%C4%8Dio_ba%C5%BEny%C4%8Dia"

 

130 m., kai (1882) pastatyta Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia.

1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Januškonių ir Piepalių kaimai. Vidaus reikalų ministras 1877 m. leido Baisogalos dvaro sodybos savininkui Vladui Komarui statyti naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vartė 28 653 rb.). Ji 1882 m. pastatyta ir vyskupo Mečislovo Paliulionio konsekruota.

Bažnyčia istoristinė, (turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų), su priestatais, vienabokštė. Fasadų kampuose stiebiasi bokšteliai. Šventorius apjuostas aukšta akmenų ir plytų mūro tvora.

Šaltiniai:

1. Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2011 [žiūrėta 2011-03-30]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Baisogalos_%C5%A0v%C4%8D._Trejyb%C4%97s_ba%C5%BEny%C4%8Dia

 

125 m., kai (1887) pastatyta Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia.

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1597 m. Jai 1613 m. dovanoti Eitvilių ir Juodupių kaimai. Ant išmūrytų iki langų bažnyčios sienų 1763 m. pristatyta medinė dalis. Vietoj jos 1859 m. pradėta rengtis pristatyti mūrinę dalį.

1866 m. architektas Dmitrijevas parengė projektą; gautas leidimas. Statyti pradėta 1884 m. Laikina bažnyčia įrengta klebonijoje. Statybai vadovavo šveicaras Lemanas. Įrengta bažnyčia 1887 m. sausio 25 d. pašventinta. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Grinkiškio vikaras Vincentas Moisiejus 1863 m. išėjo į sukilimą ir dingo be žinios.

Bažnyčia 1944 m. sudegė, sugriuvo bokštų viršūnės. Klebono Mykolo Gobio (1905–1982) rūpesčiu 1947 m. atstatyta.

Bažnyčia istoristinė, bazilikinė, stačiakampio plano, su trisiene apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventorius apjuostas mūrine tvora.

Šaltiniai:

1. Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2011 [žiūrėta 2011-03-30]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Grinki%C5%A1kio_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_Apsilankymo_ba%C5%BEny%C4%8Dia

 

75 m., kai (1937) įsteigta Radviliškio valstybinė viešoji biblioteka.

Pradėjus realizuoti viešųjų bibliotekų įstatymą, 1937 metais kovo 15 d. įsteigta ir Radviliškio valstybinė viešoji biblioteka. Taip besivadinanti ji buvo įsteigta kartu su skaitykla. Pirmasis bibliotekos vedėjas – Juozas Paškevičius, dirbęs dvejus metus.

Archyve rastas lietuviškų knygų leidėjų pasiūlymas (1937 m. sausio 14 d.): Kooperacijos bendrovė, Šv. Kazimiero draugija, Dirvos bendrovė nori prisidėti prie Švietimo ministerijos steigiamų viešųjų bibliotekų sėkmingesnio, greitesnio sudarymo, suprasdami, kad iš karto didesnio skaičiaus ir gausingesnių bibliotekų sukomplektavimas pareikalautų didesnio kapitalo, pagarbiai siūlo Švietimo ministerijai pirkti kreditan visas knygas visoms bibliotekoms pagal leidėjų katalogus.

Reikia suprasti, kad Radviliškio valstybinei viešajai bibliotekai fondus komplektavo Švietimo ministerija centralizuotai.

Jokių žinių, kokį knygų fondą priėmė naujai įsteigta Radviliškio valstybinė viešoji biblioteka, nerasta. Bet manoma, kad panaikinus buvusių smulkių organizacijų ir draugijų bibliotekas, knygos perduotos šiai bibliotekai steigti.

Tuo laikotarpiu žinių apie knygų fondą, jo sudėtį neišliko, tik Centriniame valstybiniame archyve rastos statistinės ataskaitos apie skaitytojus ir literatūros išdavimą. Remiantis jomis, 1938 metais Radviliškio valstybinėje viešojoje bibliotekoje iš viso lankytojų buvo 9019, skaitytojų – 661. Iš viso išduota 5433 egz., daugiausia beletristikos, istorinės ir visuomeninės lietuviškos literatūros.

Šaltiniai:

1. Mūsų kelias: Radviliškio biblioteka 1937–2007. Sudarė Daiva Paulauskienė. [rankraštis]. Radviliškis: Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2008, p. 9-10.

 

75 m., kai (1937) Grinkiškyje pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Pastatytas 1937 m. miestelio aikštėje, prie bažnyčios. Pašventintas 1938 m. pavasarį (per Sekmines). Statė Grinkiškio jaunųjų ūkininkų ratelis. Paminklas (betonas) – laiptuoto pavidalo obeliskas ant laiptuotos pakylos. Priekinėje obelisko plokštumoje yra kalavijo, kryžiaus, dobilo šakelės (jaunųjų ūkininkų emblema), Gedimino stulpų reljefai ir įrašas: „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, kitų plokštumų viršuje – kalavijo reljefas. Paminklas 6 d-metyje vietos komjaunuolių buvo nugriautas ir užkastas. 1989 m. vasario mėn. atkastas; vasarą, panaudojus surastas paminklo liekanas, atstatytas.

Šaltiniai:

1. Nukentėję paminklai. Sudarė ir redagavo Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 144. ISBN 5-420-01237-5.

 

55 m., kai (1957) įkurti Alksniupių kultūros namai.

1957 m. liepos 1 d. Alksniupių kaime, senoje, iš Nemaniūnų kaimo atkeltoje Jono Šliogerio troboje, buvo įkurti kultūros namai. Šio pastato palėpėje su gausia šeima apsigyveno ir pirmasis kultūros namų direktorius Artūras Driežis. Šis savamokslis muzikantas, savo rankomis suremontavęs patalpas, tuojau ėmėsi gana aktyvios kultūrinės veiklos. Jis ne tik vadovavo muzikiniams kolektyvams, bet ir statė to meto dramos veikalus. Kaimo kapelai, kuri tada jau dalyvaudavo rajoninėse šventėse, vadovavo Jonas Jaras.

1972 m. atidarius naujus kultūros namus su to meto pažangiausia apšvietimo ir įgarsinimo aparatūra, kultūrinis gyvenimas kaime įgijo didesnes galimybes. Alksniupių kultūros namai pirmieji rajone turėjo universalią salę, tinkančią ir sporto varžyboms, ir operos ar baleto spektakliams, koncertams.

Šaltiniai:

1. VENSLOVAS, Adolfas; VENGRIENĖ, Gražina. Alksniupių kraštas: istorijos fragmentai (1554–2008 m.). Kaunas: Rovilnė, 2009, p. 575-595. ISBN 978-9955-890-06-5.

 

35 m. kai (1977) įsteigta Gražinos pagrindinė mokykla.

1977 metais Radviliškio centre duris atvėrė 5-oji vidurinė mokykla.
Pirmąjį rugsėjį į klases susirinko 856 mokiniai. Beveik 10 metų mokyklai vadovavo Švietimo žymūnė Stefanija Januševičienė. Nuo 1987 metų mokyklos vairą perėmė antrasis mokyklos direktorius – Alfredas Krikštanas.

Nuo 1993 metų 5-oji vidurinė mokykla perėmė gatvės pavadinimą – tapo Gražinos vidurine mokykla.

2006 metais rugsėjo 1-ąją mokykla pasitiko pakeitusį statusą – Gražinos pagrindinė mokykla. Pamokos vyksta ne tik Gražinos pagrindinės mokyklos, bet ir Lizdeikos gimnazijos patalpose. 2007 metais lapkričio mėnesį mokykla atšventė trisdešimtmetį.

Reorganizavus miesto mokyklas, nuo 2008 m. rugsėjo 1-osios mokyklai vadovauja direktorius Laisvūnas Vaičiūnas.

Šaltiniai:

1. Mokyklos istorija. Prieiga per internetą: http://www.grazinosmok.lt/index.php?option=com_content&;view=article&id=48&Itemid=54

 

35 m., kai (1977) pastatyta Polekėlės Švč. Mergelės Marijos Širdies bažnyčia.

Pastatytai bažnyčiai Jurgis Daujotas 1791 m. dovanojo 10 tūkst. auksinų ir 2 margus žemės. Paskirtas kunigas; koplyčia tapo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1820 m. pakeisti sienojai. Giminei įamžinti statytojas bažnyčią pavadino savo dvaro – Daujotavos vardu. Po 1924 m. oficialiai įteisintas dabartinis pavadinimas.

1930 m. įsteigta parapija. Pirmojo Polekėlės klebono Oželio (čia klebonavusio 35 m.) iniciatyva bažnyčia suremontuota, apdengta skarda. 1939 m. kovo 2 d. sudegė, liko tik medinė varpinė. Pradėta statyti mūrinė bažnyčia iki karo neužbaigta. Ji pastatyta tik 1977 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu.

Šaltiniai:

1. Polekėlės Švč. Mergelės Marijos Širdies bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2011-03-30]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Polek%C4%97l%C4%97s_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_%C5%A0irdies_ba%C5%BEny%C4%8Dia

 

20 m., kai (1992) patvirtintas Radviliškio miesto herbas.

Radviliškio miesto herbas – heraldinis Radviliškio simbolis. Juodame skyde kylantis, iš nasrų sidabrinę šviesą skleidžiantis sidabrinis žirgas. Žirgas – susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi, stiprėjimo ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi.

1992 m. herbą aprobavo Lietuvos heraldikos komisija, 1992 m. birželio 17 d. jį dekretu patvirtino LR AT. Radviliškio miesto ir Radviliškio rajono savivaldybių herbai sutampa. Radviliškio miesto herbą sukūrė dailininkė Laima Ramonienė.

Šaltiniai:

1. Radviliškio herbas. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2010 [žiūrėta 2011-04-06]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Radvili%C5%A1kio_herbas


20 m., kai (1992) patvirtintas naujasis Baisogalos herbas.

Baisogalos herbas – vienas iš Baisogalos heraldikos atributų. Herbo skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame raudoname lauke sidabrinė pasaga su virš jos tupinčiu, į kairę pusę atsigręžusiu juodu naktikovu, laikančiu snape auksinį žiedą, užpakaliniame mėlyname – auksinė Dievo Apvaizdos akis.

Istorija: 1791 m. lapkričio 10 d. šį herbą suteikė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas. Tebėra neišaiškinta, ką reiškia Baisogalos herbe pasaga ir paukštis. Tokie simboliai dažni bajorų heraldikoje ir gali būti iš jos nusižiūrėti. Dievo apvaizdos akis – buvo bene svarbiausia Ketverių metų seimo, kurio metu miestai gavo savivaldas ir herbus, ideologinis simbolis. Ji dažnai minima seimo pasiuntinių kalbose, vyrauja iškilmių aprašymuose, miestų puošyboje, valdovo dvaro ceremoniale. Tuomet šis simbolis pateko į daugelio Lietuvos miestų herbus. Kitų metų pabaigoje herbas neteko galios, kai buvo panaikintos nedidelių miestų savivaldos.

Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumas herbą patvirtino 1992 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. I-2554.

Šaltiniai:

1. Baisogalos herbas. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2011-04-06]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Baisogalos_herbas