2011 metai

KITOS SUKAKTYS

190 m., kai 1821 m. gimė Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, kunigas, gamtininkas, kraštotyrininkas, kunigavęs Baisogaloje.

175 m., kai apie 1836 m. Belazoriškio k. gimė Adomas Bitė (Bitis), 1863 m. sukilimo vadas.

145 m., kai apie 1866 m. Šeduvoje gimė Antanas Vaitkevičius (Vaitkus), knygnešys.

95 m., kai apie 1916 m. mirė Jonas Koncevičius, tautosakininkas, bibliografas, istoriografas, pedagogas, gimęs Šeduvoje.

75 m., kai 1936 m. mirė Česlovas Milvydas, teisininkas, visuomenininkas, gimęs Matkaičių dvare.

65 m., kai 1946 m. mirė Jonas Gregorauskas, scenografas, gimęs Grinkiškyje.

45 m., kai 1966 m. mirė Kazys Mikalčius, tautosakos rinkėjas, eilėraščių ir feljetonų autorius, gimęs Šiaulaičių k.

425 m., kai 1586 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Beinoravos kaimas.

230 m., kai 1781 m. atstatyta sudegusi Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia.

220 m., kai 1791 m. Baisogala gavo Magdeburgo miesto teises ir herbą.

180 m., kai 1831 m. prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos sukilimas Rusijos imperijoje, kurio vienas iš vadų buvo Diktariškių dvaro savininkas Pranciškus Šemeta ir kuriame dalyvavo Emilija Pliaterytė, kovojusi ties Prastavoniais.

105 m., kai 1906 m. atkurta lietuviška mokykla Grinkiškyje.

105 m., kai 1906 m. įsteigtas Šeduvos Šv. Kazimiero draugijos skyrius.

100 m., kai 1911 m. Burbiškyje pastatytas Adomo Mickevičiaus paminklas.

100 m., kai 1911 m. įsteigta Šileikonių kaimo pradinė mokykla.

95 m., kai 1916 m. įkurta Šeduvos miesto tautinė lietuviška katalikiškos pakraipos pradinė mokykla.

95 m., kai 1916 m. įkurtas Radviliškio vagonų depas.

90 m., kai 1921 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyrius.

90 m., kai 1921 m. Radviliškyje įkurta mokslo platinimo draugija Viltis.

85 m., kai 1926 m. Radvilonių dvare įsteigta pradinė mokykla.

80 m., kai 1931 m. Šiaulėnuose pastatytas paminklas žuvusiems kariams atminti.

75 m., kai 1936 m. pradėtos statyti Linkaičių ginklų dirbtuvės.

60 m., kai 1951 m. įsteigta Skėmių pramogų ir šokių salė.

55 m., kai 1956 m. Baisogaloje įkurtas Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo institutas.

55 m., kai 1956 m. įkurti Šiaulėnų kultūros namai.

40 m., kai 1971 m. įsteigti Gražionių kultūros namai.

40 m., kai 1971 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro pop grupė Radviliukai.

25 m., kai 1986 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblis Aidija.

20 m., kai 1991 m. sausio 13 d. sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo, buvo sužeisti žmonės. Radviliškio krašto gyventojai dalyvavo šiuose tragiškuose įvykiuose, vieni kitus pakeisdami vykdavo į laisvės gynėjų budėjimus prie svarbiausių objektų.

15 m., kai 1996 m. įsteigtas Šiaulėnų krašto muziejus.

15 m., kai 1996 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela Seni pažįstami.

15 m., kai 1996 m. Radviliškio Vaižganto vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

10 m., kai 2001 m. Radviliškio miesto kultūros rūmai, laisvalaikio studija Lituanika ir miesto kultūros ir poilsio parkas reorganizuoti į Radviliškio miesto kultūros centrą.

10 m., kai 2001 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro modernių ir tautinių šokių kolektyvas Aistra.

5 m., kai 2006 m. įkurtas Radviliškio turizmo informacijos centras.


25 m., kai 1586 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Beinoravos kaimas.

Beinorava – kaimas Radviliškio rajone 15 km į rytus nuo Šeduvos 16 km į rytus nuo Raudondvario, prie geležinkelio Šiauliai-Panevėžys (Dapšionių geležinkelio stotis). Seniūnaitijos centras. Kaimas minimas nuo 1586 m. Kaimas pavadintas pagal vyrišką asmenvardį Beinoras.

Šaltiniai:

1. Beinorava. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2010 [žiūrėta 2010-09-23]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Beinorava

 

230 m., kai 1781 m. atstatyta sudegusi Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia.

Nėra duomenų, kada buvo pastatyta pirmoji Baisogalos bažnyčia, bet fundacinis aktas leidžia manyti, kad 1539 m. ji jau buvo.

1774 m. liepos 15 d. sudegė Baisogalos bažnyčia, varpinė, klebonija ir visa miestelio jurisdika. Baisogalos klebonas, Krakių dekanas ir Varnių katedros kanauninkas Antanas Gornickis surašė ugnies sunaikintus dokumentus. Aprašas yra aktikuotas 1774 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių žemės teismo knygoje.

Nauja medinė bažnyčia ir klebonija buvo pastatyta ir pašventinta 1781 m.

Šaltiniai:

1. JUČAS, Mečislovas. Senoji Baisogalos parapija. Iš: Baisogala / [sudarytojas Jonas Linkevičius]. Vilnius: Versmė, 2009, p. 130-135. ISBN 978-9955-589-12-9.


220 m., kai 1791 m. Baisogala gavo Magdeburgo miesto teises ir herbą.

Baisogala gavo Magdeburgo miesto teises ir herbą iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto 1791 m. lapkričio 10 d. (sausio 30).

Pagal to meto madą herbas nupieštas ne skyde, o jį atstojančiame apskritime. Perskelto apskritimo dešinėje (heraldiškai), arba priekyje, raudoname (karmazininiame) lauke vaizduojama balta (Lietuvos Metrikoje sidabrinė) pasaga, ant kurios tupi juodas (tamsiai rudas) paukštis ir laiko snape baltą (Lietuvos Metrikoje auksinį) žiedą. Kairėje, arba apskritimo užpakalyje, mėlyname lauke nupiešta geltona Dievo Apvaizdos akis (Lietuvos Metrikoje spinduliai auksiniai). Apskritimas apvestas geltonu (Lietuvos Metrikoje auksiniu) rėmeliu, turinčiu rausvai raudoną šešėlį.

Šaltiniai:

1. RIMŠA, Edmundas. Baisogalos herbas. Iš: Baisogala / [sudarytojas Jonas Linkevičius]. Vilnius: Versmė, 2009, p. 27-36. ISBN 978-9955-589-12-9.

2. KVIKLYS, Bronius. Baisogala. Iš: Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. Vilnius: Mintis, 1991, t. II, p. 432-435.


105 m., kai 1906 m. atkurta lietuviška mokykla Grinkiškyje.

Istorijos šaltiniai patvirtina, kad 1804 m. Grinkiškyje veikė parapinė mokykla, kuri po 1863 m. sukilimo caro valdžios įsakymu buvo uždaryta. Manoma, kad pirmoji parapinė mokykla veikė klebonijoje. Nuo 1867 m.veikė rusiška mokykla. XIX a. pabaigoje dabartinėje Tilto gatvėje pastatyta medinė mokykla. Lietuviška mokykla Grinkiškyje atkurta 1906 m.

Šaltiniai:

1. Grinkiškio Jono Poderio vidurinė mokykla. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2010-09-23]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Grinki%C5%A1kio_Jono_Poderio_vidurin%C4%97_mokykla


100 m., kai 1911 m. Burbiškyje pastatytas Adomo Mickevičiaus paminklas.

Skulptorius Kazimieras Ulianskis poeto Adomo Mickevičiaus skulptūrą kūrė Panevėžyje, savo dirbtuvėse. Į dvarą ji buvo pervežta arklių traukiamu vežimu. Paminklas buvo pastatytas centrinėje Burbiškio dvaro parko dalyje, priešais rūmus, ir iškilmingai atidengtas. Poeto Adomo Mickevičiaus paminklo pastatymas 1911 metais neliko nepastebėtas. Apie tai rašė ir Varšuvos laikraščiai. Tai buvo neabejotinas Lietuvos kultūros įvykis.

Šaltiniai:

1. PRASCEVIČIUS, Egidijus. Unikalus Burbiškio parko paminklas. Iš: Radviliškio kraštas, 2006, nr. 3, p. 7-9. ISSN 1822-0517.


95 m., kai 1916 m. įkurta Šeduvos miesto tautinė lietuviška katalikiškos pakraipos pradinė mokykla.

 

1916 m. P. Marcinkevičius Šeduvoje įsteigė lietuvišką mokyklą. Ji dirbo seserų Libonaičių name (dab. Vytauto g. 18). Mokyklą globojo klebonas A. Kiznis. Berniukus mokė atskirai A. Liaudanskas.

Šaltiniai:

1. PAKŠTAS, Vytautas. Dvidešimtojo amžiaus Šeduva. Vilnius: Margi raštai, 1997, p. 31. ISBN 9986-09-160-8.


90 m., kai 1921 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyrius.

Lietuvai pagražinti draugija buvo įkurta 1921 m. Kaune. Valdyba išrinkta iš Lietuvos šviesuolių: kanauninko J. Tumo-Vaižganto, prof. P. Matulionio, teisingumo ministro S. Šilingo, E. Kubiliaus, prof. T. Ivanausko ir kt. Draugijos Centro valdybos pirmininku išrinktas J. Tumas-Vaižgantas. Draugija kvietė visos Lietuvos žmones aktyviai veiklai gražinti kraštą, ugdyti jaunąją kartą.

1921 m. Radviliškyje įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyrius. Organizacijos nariai rengdavo medelių sodinimo, sodų veisimo šventes, skaitė paskaitas.

Šaltiniai:

1. Lietuvai pagražinti draugija [interaktyvus], 2007 m. gruodžio 27 d. [žiūrėta 2010-09-28]. Prieiga per internetą: http://www.lpd.lt/draugija.htm

2. Radviliškis: fotoapybraiža. Vilnius: Jandrija, 2008, p. 23. ISBN 978-9955-431-33-6.

 

75 m., kai 1936 m. pradėtos statyti Linkaičių artilerijos dirbtuvės.

Linkaičių artilerijos dirbtuvės Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimu 1936 m. pradėtos statyti netoli Linkaičių geležinkelio stoties (Radviliškio rajono savivaldybė). Projekto autorius architektas B. Elsbergas. Dirbtuvės pradėjo veikti 1937 m. iš Kauno perkėlus Ginklų dirbtuvių įrenginius šautuvų ir kulkosvaidžių vamzdžiams gaminti. Buvo gaminama ir kitų ginklų dalys, šoviniai, artilerijos pabūklų sviediniai, rankinės granatos, prieštankinės minos, dujokaukės ir kita.

Šaltiniai:

1. Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, t. XIII, p. 412-413. ISBN 978-5-420-01641-1.

 

 55 m., kai 1956 m. įkurti Šiaulėnų kultūros namai.

1956 metų rugsėjo mėnesio 1 diena. Nuo šios datos Šiaulėnuose pradėjo egzistuoti Šiaulėnų kultūros namai, – Šiaulėnuose gimė nauja kultūros įstaiga. Šiaulėnų kultūros namai įsteigti vieni pirmųjų respublikoje kaimo vietovėje; todėl ir kadrai sukomplektuoti pagal miesto tipo kultūros namų tipinius etatus: direktorius, meno vadovas, instruktorius. Pirmaisiais Šiaulėnų kultūros namų darbuotojais paskirti: direktore – Stasė Slotkutė, meno vadovu – Stasys Černiauskas, instruktoriumi – Olga Kigienė.

Šaltiniai:

 1. NORYS, Kęstutis. Mėgėjų kūrybos puslapiai (Kultūros namų metraščio fragmentai). Iš: Šiaulėnai / [sudarytojas ir redaktorius Aleksandras Šidlauskas]. Vilnius: Baltijos kopija, 2004, p. 413-433. ISBN 9955-568-13-5.


40 m., kai 1971 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro pop grupė Radviliukai.

1971 m. gimė idėja suburti moksleivių estrados grupę II vidurinėje mokykloje. Laborantas A.Domrinas mokyklos kino aparatūrą pritaikė dainavimui. Prasidėjo pirmos repeticijos, pirmos dainos ir pirmi šokių vakarai. Grupė pasivadino Radviliukais. Kultūros namų direktoriumi dirbęs A. Jurgauskas, vadinamas Radviliukų „krikštatėviu“, pakvietė groti kultūros namuose. Radviliukai grojo moksleivių popietėse. Ši grupė gyvuoja ir dabar. Vadovas ir jo seni draugai muzikantai: A. Grigaliūnas, V. Kaupys, K. Jakštas linksmina radviliškiečius. Miesto šventėje „Radviliškis – 2001“ pripažinta populiariausia rajono grupe, Radviliukai grojo respublikinėje jubiliejinėje „Geležinkelininkų šventėje – 2001“. Radviliukai – retro švenčių Radviliškio mieste iniciatoriai ir dalyviai. Vadovas – Anatolijus Domrinas.

Šaltiniai:

1. Kolektyvai. Radviliškio miesto kultūros centras [interaktyvus], 2008-2010 [žiūrėta 2010-09-29]. Prieiga per internetą: http://www.radviliskiokc.lt/content/blogcategory/14/27/


25 m., kai 1986 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblis Aidija.

Folkloro ansamblį Aidija sukūrė Radviliškio miesto kultūros rūmų darbuotoja Jolanta Labanauskienė-Ignatova 1986 metų rudenį. Nuo 1993 m. ansambliui vadovauja Angelė Virgailienė. Šiuo metu ansamblį sudaro 24 dalyviai. Tai – įvairių profesijų ir amžiaus žmonės. Kolektyve yra 13 moterų ir 11 vyrų.

Ansamblio repertuare – Radviliškio krašto ir kitų regionų folkloras, dalį jo pateikė patys ansambliečiai. Šokiams groja ansamblio muzikantų grupė. Ansamblis nuolat koncertuoja įvairiuose rajono renginiuose, organizuoja kalendorines šventes, moko jaunimą, organizuoja stovyklas, renka folklorinę medžiagą.

Aidija dalyvavo Baltikos folkloro festivaliuose, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Užgavėnių šventėse Rumšiškėse, kituose folkloro ansamblių festivaliuose Panevėžyje, Palangoje, Kelmėje ir kitur. Pabuvojo ir užsienyje: Latvijoje, Vokietijoje, dalis ansambliečių dalyvavo Europiadose Italijoje, Latvijoje. 2005 m. kolektyvas pripažintas šauniausiu Užgavėnių šventėje Rumšiškėse. Vadovė – Angelė Virgailienė.

Šaltiniai:

1. Kolektyvai. Radviliškio miesto kultūros centras [interaktyvus], 2008-2010 [žiūrėta 2010-09-29]. Prieiga per internetą: http://www.radviliskiokc.lt/content/blogcategory/14/27/

 

15 m., kai 1996 m. įsteigtas Šiaulėnų krašto muziejus.

 Radviliškio rajono tarybos sprendimu Nr. 69, 1996 m. balandžio 18 d. buvo nutarta: „Nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsteigti Šiaulėnų krašto muziejų, pavaldų Šiaulėnų apylinkės seniūnijai, kuriam metodiškai vadovaus Radviliškio rajono savivaldybės Kultūros skyrius“.

Šiaulėnų krašto muziejus įsikūrė sename, 1929–1930 metais statytame pastate. Šis pastatas priklausė Šiaulėnuose gyvenusiam medicinos felčeriui K. Kuzminskui. Čia įkurti muziejų sumanyta prieš 8–9 metus, prasidėjus Lietuvos atgimimui. Jo įkūrimui didžiausios įtakos turėjo K. Taliušienės geri norai įrengti ekspoziciją jos broliui V. Tiškui, kuris, grįžęs iš tremties, čia gyveno iki mirties ir palaidotas Šiaulėnų kapinėse.

Muziejuje eksponatai sukaupti ir toliau kaupiami labdaros principu. Padovanotas eksponatas yra suinventorinamas, suteikiant jam numerį. Įtrauktas į muziejaus knygas, jis tampa valstybės nuosavybe.

Pirmieji eksponatai buvo padovanoti Kaune gyvenančios K. Taliušienės. Tai didžiausia padovanotų eksponatų dalis – 275 vienetai. Daug eksponatų išsaugojo ir padovanojo akademikas Antanas Buračas, gyvenantis Vilniuje. Tarp 87 padovanotų eksponatų – asmeniniai daiktai, dokumentai, straipsniai, eskizai ir net akademiko tėvo, dailininko Jono Buračo 17 tapytų paveikslų. Nemažai eksponatų, naudotų Šiaulėnų apylinkėse, išsaugojo ir padovanojo vietiniai gyventojai.

Šaltiniai:

1. TUTKUS, Vitas Pranas. Muziejuje – krašto praeitis. Iš: Šiaulėnai / [sudarytojas ir redaktorius Aleksandras Šidlauskas]. Vilnius: Baltijos kopija, 2004, p. 441-443. ISBN 9955-568-13-5.


15 m., kai 1996 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro liaudiškos muzikos kapela Seni pažįstami.

Seni pažįstami susibūrė 1996 m. Klubo nariai – muzikos mokyklos mokytojai, dabartiniai vestuvių muzikantai, jaunystėje groję mokyklų vokaliniuose instrumentiniuose ansambliuose. Klubas palaiko glaudžius ryšius su Vokietijos, Lenkijos, Švedijos tokio pat pobūdžio klubais. Sėkmingai koncertavo Lenkijoje ir jau du kartus buvo išvykę į Vokietiją. 2002 m. klubo iniciatyvinė grupė parašė ir laimėjo projektą pavadinimu Muzikos tiltai per Baltiją. Jie pasikvietė Lenkijos Grodzisk Mazowiecki farmacijos įmonės Polfa pučiamųjų instrumentų orkestrą, o 2003 m. liepą jau dalyvavo folkloro festivalyje Europiada – 2003 Italijoje, Nuoro mieste (Sardinijos sala). 2004 m. dalyvavo Europiadoje Rygoje, 2006 m. – Ispanijoje (Zamoros mieste), 2007 m. – Danijos Karalystėje (Horseno mieste). Dažnai koncertuoja rajono renginiuose, dalyvavo LTV laidose Duokim garo ir Gero ūpo, 2006-ųjų laidoje laimėjo kovoje. Klubo prezidentas – Sigitas Jagminas.

Šaltiniai:

1. Kolektyvai. Radviliškio miesto kultūros centras [interaktyvus], 2008-2010 [žiūrėta 2010-09-30]. Prieiga per internetą: http://www.radviliskiokc.lt/content/blogcategory/14/27/


15 m., kai 1996 m. Radviliškio Vaižganto vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

1993 metų gegužės mėnesio LR ŠMM kolegijos nutarimu Radviliškio Vaižganto vidurinei mokyklai leista atidaryti gimnazijos klases.

Vaižganto vidurinei mokyklai buvo suteiktas GIMNAZIJOS STATUSAS nuo 1996-09-01.

Štai kaip kelią į gimnaziją prisimena I gimnazistų laidos abiturientė Eligija Drąsutytė: “Nežinau ką po dešimties metų reikš žodis “gimnazija“. Gal taip vadinsis kiekviena vidurinė mokykla, kurioje 12 klasių galės baigti norintys siekti aukštojo mokslo. Tikriausiai tai bus nebe ta gimnazija, kokioje mokėsi pirmieji Radviliškio Vaižganto gimnazijos moksleiviai, kurios vardą jie kartu su mokytojais iškovojo sunkiu darbu.

Kai pasklido žinia, kad Vaižganto vidurinėje mokykloje bus steigiamos gimnazinės klasės, moksleiviai turėjo apsispręsti, kur norės mokytis. Buvo nelengva. Kiekvieno moksleivio galvoje iškilo dilema – mokytis gimnazijoje ar likti vidurinėje mokykloje? Kuo gimnazija geresnė – juk dauguma mokytojų – tie patys, dėstantys ir vidurinėje mokykloje? Dažnam mintyse iškildavo prieškario Lietuvos gimnazistų nuotraukos, kuriose visi moksleiviai tvarkingi, didžiuojasi savo uniformomis ir ypatinga savo padėtimi visuomenėje – juk tada gimnazistas visada asocijavosi su mandagiu, mokslo siekiančiu, vyresnius už save gerbiančiu ir jiems padedančiu jaunuoliu. Dažnas pagalvojęs išsigando – juk gimnazija – didesni reikalavimai, reiklesni mokytojai, daugiau darbo, mažiau laisvalaikio. Mokytojai ir tėvai vaikus skatino rinktis gimnazines klases – lengviau bus įstoti į aukštąsias mokyklas, išmoks mokytis, supras mokslo vertę, pasitemps.

Niekas nė neįtarė, kad didieji išbandymai – dar priešakyje, kad gimnazistams teks įrodinėti, ko jie verti. 1992 metais Vaižganto vidurinės mokyklos mokytojų iniciatyvinė grupė pradėjo rengtis didžiuliam darbui – buvo sumanyta siekti gimnazijos statuso. Prasidėjo tikrinimai – Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus, Švietimo ir mokslo ministerijos inspektorių vizitai, kontrolinių darbų maratonas moksleiviams, popierių tvarkymas mokyklos vadovams ir mokytojams, diskusijos. Po kelerių metų iš atminties išdyla ir inspektorių veidai, ir kontrolinių darbų užduotys. Širdyje lieka tik patirto streso šešėlis, susikaupusios nelabai malonių emocijų nuosėdos – juk nelabai protu suvokiama, kaip dešimtos klasės moksleivis gali per diena parašyti tris kontrolinius darbus, nuo kurių rezultatų priklauso ar mokykla taps gimnazija, ar ne. Tomis dienomis buvo gaila ir moksleivių, nuolat patiriančių moralinį spaudimą, ir mokytojų, puikių savo darbo specialistų, kurie stengėsi apsaugoti moksleivius nuo nuolatinės streso būsenos, palaikė, skatino nepasiduoti. Visus vienijo moksleivių sutelkimas darbui, stipri mokymosi motyvacija – juk gimnazijos statuso siekė visa mokyklos bendruomenė.

Džiugu, kad mokytojai , moksleiviai ir jų tėvai sugebėjo išlikti vieningi, siekdami vieno tikslo.

1996 metais Vaižganto vidurinė mokykla tapo gimnazija. Didelis noras mokytis ir išmokti – tai suvienijo jų pastangas ir jas nukreipė viena linkme. Buvo nelengva neapvilti mokytojų, kurie padėjo ištverti tą nelemtą kontrolinių darbų maratoną. Jie ir padėjo suprasti, ką reiškia išsilavinęs žmogus, įkvėpė meilę menui, grožiui, padėjo surasti vietą po saulę. Džiaugiuosi, kad išmokome mokytis, atradome vertybės, tyrinėdami mažus savo pasaulius pažinome žmogų ir pasaulį.“

Šaltiniai:

1. Istorija. Vaižganto gimnazija [interaktyvus], 2007 [žiūrėta 2010-09-30]. Prieiga per internetą: http://www.vaizgantas.radviliskis.lm.lt/istorija.htm

 

10 m., kai 2001 m. susikūrė Radviliškio kultūros centro modernių ir tautinių šokių kolektyvas Aistra.

Modernių ir tautinių šokių kolektyvą Aistra (2001 m.) sudaro 20 jaunų merginų. Jos stengiasi kiekvienam sukurtam šokiui pritaikyti naują aprangą. Merginos draugauja su Lietuvos kariuomenės arsenalo kariais, koncertuoja tradicinėje tarptautinėje Tulpių žydėjimo šventėje, Radviliškio rajono renginiuose. Dalyvavo šiuolaikinių ir sportinių šokių festivalyje Aitvaras – 2006, 2006 m. Mega kūrybos festivalyje Kaune. 2005 m. Šiaulių apskrities festivalyje Rudens mozaika grupei įteiktas diplomas Už puikų debiutą. Kolektyvo repertuare tiek puikiai žinomi šokiai Kaukės, Santa Klausas, Raganos, tiek sceninis back šokis su jaunaisiais Radviliškio miesto talentais. Vadovė – Valerija Jurgauskienė.

Šaltiniai:

1. Kolektyvai. Radviliškio miesto kultūros centras [interaktyvus], 2008-2010 [žiūrėta 2010-09-30]. Prieiga per internetą: http://www.radviliskiokc.lt/content/blogcategory/14/27/


5 m., kai 2006 m. įkurtas Radviliškio turizmo informacijos centras.

Turizmo informacijos centras savo veiklą Radviliškyje pradėjo 2006 m. liepos 1 d. Turizmo informacijos centro paslaugos: renka, kaupia ir nemokamai teikia informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves; rengia, leidžia ir platina informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves; reprezentuoja rajoną, reklamuoja lankomus objektus Lietuvoje bei užsienyje; dalyvauja kuriant turizmo informacines sistemas; bendradarbiauja su kitais turizmo informacijos centrais Lietuvoje ir užsienyje; analizuoja ir planuoja turizmo rinką; rengia turizmo maršrutus ir projektus; teikia konsultavimo paslaugas ketinantiems steigti kaimo turizmo sodybas ar kitą turizmo verslą; rengia individualius kelionių maršrutus, informacinius leidinius apie lankytinas rajono vietas; prekiauja žemėlapiais, atvirukais, ženkliukais ir kitais turistiniais leidiniais bei suvenyrais; organizuoja mokymus, seminarus bei kitus turizmo informacinius renginius. Taip pat turizmo informacijos centras siūlo įvairias keliones, pardavinėja aviabilietus, bilietus į keltus, gali suteikti informaciją apie vizas bei draudimo paslaugas.

Šaltiniai:

1. Veikla. Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras [interaktyvus], 2009 VŠĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras [žiūrėta 2010-09-30]. Prieiga per internetą: http://www.rtvc.lt/veikla