2013 metai

KITOS SUKAKTYS

– 155 m., kai (apie 1858) Radviliškio parapijoje gimė Jonas Zubrys, knygnešys. Mirė 1916 m. spalio 28 d. Radviliškyje.

– 95 m., kai (apie 1918) mirė Silvestras Baltramaitis, bibliografas, etnografas, literatūros istorikas. Gimė 1841 m. gruodžio 2 d. Mankiškių k.

– 75 m., kai (1938) mirė Antanas Abromavičius (Abromaitis), knygnešys. Gimė 1860 m. sausio 15 d. Liutkiškių k.

– 60 m., kai (1953) mirė Petras Bložė, farmacininkas. Gimė 1887 m. vasario 7 d. Kemėrų k.

– 460 m., kai (1553) pastatyta Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia.

– 425 m., kai (1588) istoriniuose šaltiniuose minimas Pavartyčių kaimas.

– 150 m., kai (1863) prasidėjo 1863–1864 m. sukilimas. Mūšiuose kovojo ir iš Radviliškio krašto kilę žmonės: Antanas Bitė (Bitis), Leonas Daraškevičius ir kiti.

– 130 m., kai (1883) pastatyta dabartinė mūrinė Vadaktų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

– 95 m., kai (1918) Šeduvos Saulės draugijos skyrius įkūrė progimnaziją.

– 85 m., kai (1928) Baisogaloje pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės.

– 85 m., kai (1928) Aukštelkuose pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas paminklas.

– 85 m., kai (1928) Kauliniuose pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui.

– 85 m., kai (1928) Liaudiškiuose pastatyta Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui skirta koplytėlė.

– 85 m., kai (1928) Radviloniuose pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui.

– 85 m., kai (1928) Užuožeriuose pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas.

– 75 m., kai (1938) Baisogalos mokykla perorganizuota į pagrindinę mokyklą ir 65 m., kai (1948) mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas.

– 70 m., kai (1943) pastatytas Skėmių kaimo vėjo malūnas.

– 70 m., kai (1943) Grinkiškio mokyklai suteiktas progimnazijos statusas.

– 65 m., kai (1948) įkurta Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygarda.

– 65 m., kai (1948) įsteigta Skėmių biblioteka.

– 65 m., kai (1948) įsteigta Vainiūnų biblioteka.

– 60 m., kai (1953) įkurti Tyruliai, kaip durpių gavybos gyvenvietė.

– 60 m., kai (1953) įsteigta Tyrulių biblioteka.

– 55 m., kai (1958) Tyruliai gavo miesto tipo gyvenvietės statusą.

– 55 m., kai (1958) įsteigti Aukštelkų kultūros namai.

– 50 m., kai (1963) pastatyta nauja vidurinė mokykla Šeduvoje.

– 50 m., kai (1963) įsteigta Žeimių biblioteka.

– 40 m., kai (1973) įkurta Vaižganto pagrindinė mokykla ir 20 m., kai (1993) pavadinta Vaižganto vardu.

– 35 m., kai (1978) susikūrė Šeduvos kultūros namų etnografinis ansamblis Šeduva.

– 30 m., kai (1983) susikūrė Radviliškio tautinių šokių kolektyvas Šelmiai.

– 20 m., kai (1993) susikūrė Radviliškio tremtinių ir politinių kalinių choras Versmė.

– 20 m., kai (1993) įkurta Radviliškio jaunimo mokykla.

– 20 m., kai (1993) Radviliškio Valerijos Valsiūnienės vardo vidurinė mokykla  pavadinta Lizdeikos vardu.

– 20 m., kai (1993) Radviliškio 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Kudirkos vardas (atgavo vardą).

– 20 m., kai (1993) įkurti Radviliškio vaikų globos namai Nykštukas.

– 10 m., kai (2003) Tyrulių miestas pervadintas Tyrulių miesteliu.

– 10 m., kai (2003) Mėnaičiuose pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atminimui įamžinti.

– 5 m., kai (2008) atidaryta Radviliškio sporto arena.

460 m., kai (1553) pastatyta Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia.

Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės. Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas P. Daukša bylinėjosi dėl bažnyčios susigrąžinimo. Ją atgauti pavyko 1665 m. Klebonas D. Straševičius 1767 m. pastatė kleboniją, 1770 m. – prieglaudos namus. Jis su broliu Mikalojumi dovanojo 30 000 auksinų 4 kunigams išlaikyti.

1793–1798 m. perstatyta mūrinė bažnyčia, 1795 m. – mūrinė 3 tarpsnių varpinė. Įsteigta altarija. Vėliau Jonas Straševičius įkūrė antrą altariją. Mirus 1805 m. kunigui D. Straševičiui, vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis bažnyčios pajamas skyrė Varnių kunigų seminarijai, algą klebonui privalėjo mokėti seminarija. Bažnyčiai 1832 m. priklausė jurisdika miestelyje, Kačiuškių ir Vedreikių kaimai. Pašušvyje 1841 m. gyveno 4 kunigai. XIX a. pradžioje–1863 m. veikė parapinė mokykla, 1910–1914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Bažnyčia turi liaudiškai traktuotų renesanso ir klasicizmo bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir bokšteliu navos ir transeptų sankryžoje. Šventorius apjuostas mūrine tvora su geležiniais vartais. Jame palaidotas kunigas Matas Miežinis (1850–1929), kurio pastangomis 1894 m. išleistas jo dėdės Mykolo Miežinio keturkalbis žodynas.

Šaltiniai:

1. Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2011 [žiūrėta 2012-04-12]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Pa%C5%A1u%C5%A1vio_Vis%C5%B3_%C5%A0vent%C5%B3j%C5%B3_ba%C5%BEny%C4%8Dia


425 m., kai (1588) istoriniuose šaltiniuose minimas Pavartyčių kaimas.

Kaimas Radviliškio rajone, Šeduvos apylinkėje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Šeduvos; Gyvulininkystės instituto Šeduvos eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 655 gyventojai (1986). Felčerių ir akušerių punktas (nuo 1984), biblioteka (nuo 1982). Pavartyčiai minimi 1588 m. XVIII a. priklausė Šeduvos seniūnijai. 1950–1963 m. Pavartyčiai – apylinkės centras. 1738 m. buvo 14 šeimų, 1820 m. – 217 gyventojų, 1923 m. – 327, 1959 m. – 490, 1970 m. – 512, 1979 m. – 470 gyventojų.

Šaltiniai:

1. MISIUS, Kazys ir kt. Pavartyčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 3. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, p.333-334.

130 m., kai (1883) pastatyta dabartinė mūrinė Vadaktų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Vadaktuose 1744–1773 m. veikė jėzuitų misija. Jėzuitai buvo įsirengę koplyčią. Dvaro savininkai Juozas Juodkevičius ir Bogumila Juodkevičienė 1797 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paaukojo 29 margus žemės ir 1000 talerių (1350 sidabro rublių vertės). Dvaro savininkai Agota Liudkevičienė ir Zigmantas Liudkevičius 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1890 m. gegužės 22 d. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, yra stačiakampio plano (20,5×12 m), su vienu fasado bokštu, vienanavė. Įrengti 3 altoriai. Mažame šventoriuje (35×35 m) yra kapinės, žema raudonų plytų mūro varpinė su dviem varpais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Šaltiniai:

1. Vadaktų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Iš: Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2012-04-16].  Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vadakt%C5%B3_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_ba%C5%BEny%C4%8Dia&;oldid=2141979"

85 m., kai (1928) Baisogaloje pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės.

Pastatytas 1928 m. pagal skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus šiek tiek pakeistą projektą; atidengtas spalio 14 d.  Paminklas – laiptuoto pavidalo akmenų mūro obeliskas su akmeniniu kryžiumi viršuje; stovėjo ant tašyto akmens laiptuotos pakylos. Jo priekinėje pusėje buvo Vyčio, Gedimino stulpų, Krašto gynimo emblemos (trimitas, sukryžiuotas su šautuvu, ir skydas) reljefai ir įrašas: „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“. Užpakalinėje pusėje – skydas su iškaltu kalaviju ir įrašu: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ ir Baisogalos herbas. Obelisko kairėje pusėje buvo Vyčio kryžiaus, ąžuolo šakelės bareljefai ir įrašas: „Garbė Jums, didvyriai, tėvynės sūnūs“, dešiniojoje – bareljefinis kryžius ir įrašas: „Baisogalos kapuose ilsisi 15 karių, žuvusių 1919 m. kovose su bermontininkais“. Paminklą juosė geležinė, iš Kauno fortų atvežta tvorelė, buvo pasodinta eglaičių. Šeduvos rajono vykdomojo komiteto įsakymu (pasakojama, kad raštą žmonės išsaugojo) paminklas 1964 m. nugriautas, suskaldytas ir užkastas.

Paminklo liekanos 1988 m. pabaigoje atkastos. Baisogalos eksperimentinio ūkio ir miestelio gyventojų aukomis paminklas 1989 m. atstatytas.

Šaltiniai:

1. Radviliškio rajonas. Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 141-148. ISBN 5-420-01237-5.


85 m., kai (1928) Aukštelkuose pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas paminklas.

Pastatytas 1928 m. mokyklos kieme. Statyba rūpinosi komitetas: mokytojas Leonas Bajarskas, Petras Bulzgis, Pranas Greičius, Aleksas Mekas, Antanas Vaičiūnas, Antanas Žukauskas. Paminklas – ant betoninės laiptuotos pakylos stovintis tašytų akmenų mūro obeliskas su akmeniniu kryžiumi viršuje. Obelisko priekinėje plokštumoje buvo Vyčio kryžius ir plokštė su įrašu: „Laisvę atgavę / jungo nevilk / sim!/ 1918–1928“. Paminklą juosė medinė tvorelė. Vietos valdžios nurodymu paminklas 1951 m. nugriautas. 1990 m. atstatytas; liepos 14 d. atidengtas. Prie obelisko pritvirtinta dar viena plokštė, kurioje nurodyti paminklo nugriovimo ir atstatymo metai.

Šaltiniai:

1. Radviliškio rajonas. Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 141-148. ISBN 5-420-01237-5.

85 m., kai (1928) Kauliniuose pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui.

Pastatytas 1928 m. kaimo pietvakarių dalyje, apie 200 m. į pietus nuo gatvės ir Radviliškio-Pakruojo kelio sankryžos. Tai ant betoninės stačiakampės pakylos stovinti akmeninė stela su akmeniniu kryžiumi viršuje ir įrašu: „Lietuvos / nepriklausomybės / 10 m. sukaktuvių / atminčiai 1928 m. / Kaulinių kaimas“. 1970 m., platinant kelią, paminklas buvo nugriautas. Nudaužę kryžių, stelą nuvežė į Aukštelkų apylinkės tarybos pastato kiemą ir numetė kniūbsčią užrašu į apačią. Ten akmuo gulėjo iki 1990 m. 1990 m. rudenį stela restauruota ir pastatyta ant laiptuotos pakylos.

Šaltiniai:

1. Radviliškio rajonas. Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 141-148. ISBN 5-420-01237-5.

85 m., kai (1928) Liaudiškiuose pastatyta Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui skirta koplytėlė.

Pastatyta 1928 m. kaimo vidurinėje dalyje, prie kaimo gatvės. Yra 2 tarpsnių, mūrinė, tinkuota. Stogelis piramidinis, su kryžiumi. II tarpsnio viduje buvo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, I tarpsnio priekinėje plokštumoje, įduboje – įrašas: „Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukakčiai / 1928“. 5 d-mečio II pusėje nežinomi piktadariai nudaužė įrašą, sulaužė kryžių, skulptūrą. 1989 m. pavasarį koplytėlė restauruota, aptverta žema medine tvorele. Sunaikinta įrašo vietoje pritvirtinta varinė plokštė su įrašu. Viduje pastatyta gipsinė polichromuota Kristaus skulptūra. 1990 m. koplytėlė įstiklinta.

Šaltiniai:

1. Radviliškio rajonas. Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 141-148. ISBN 5-420-01237-5.

85 m., kai (1928) Radviloniuose pastatytas paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui.

Pastatytas 1928 m. kaimo pietvakarinėje dalyje, prie Šeduvos-Rozalimo kelio. Tai akmenų mūro obeliskas su akmeniniu kryžiumi viršuje. Priekinėje plokštumoje buvo akmeninė plokštė su Vyčiu ir įrašu: „1918–1928 / Per amžius budėję / laisvę laimėjom / Lietuvos nepriklausomybės / dešimtmečiui / Radvilonių kaimo gyventojai“. 5 d-mečio II pusėje stribai paminklo plokštę nuplėšė ir įmetė į netoliese tekančią Daugyvenę. Po kelių dienų plokštė vėl buvo slapčia pritvirtinta prie paminklo. Stribai ją vėl nuplėšė ir paskandino, numušė kryžių. Pasakojama, kad kryžių žmonės paslėpė netolimoje sodyboje, kurios šeimininkai buvo išvežti į Sibirą. 1989 m. nutarta paminklą restauruoti.

Nepavykus rasti akmeninio kryžiaus (išlikęs tik sodybos svirnas), 1989 m. vasarą paminklo viršūnėje įtaisytas geležinis kryžius. Neradus upėje senosios plokštės, 1990 m. pritvirtinta nauja. Vasario 16 d. paminklas pašventintas.

Šaltiniai:

1. Radviliškio rajonas. Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 141-148. ISBN 5-420-01237-5.

85 m., kai (1928) Užuožeriuose pastatytas Nepriklausomybės paminklas.

Pastatytas 1928 m. pradžios mokyklos kieme. Tai akmenų mūro obeliskas ant stačiakampės betoninės pakylos. Viršūnėje yra metalinis ornamentuotas kryžius, obelisko priekinėje pusėje – plokštė su įrašu: „Neapleisk / Aukščiausias mūsų / ir brangios tėvynės /  Lietuvos nepriklausomybės / atgijimo / 1918 II 16 – 1928 / sukaktuvėms / atminti / Užuožerių gyventojai“.

Paminklą juosė medinė tvorelė. Vietos valdžios nurodymu paminklas 1962 m. traktoriumi nugriautas; griovėjai buvo girti. 1989 m. atstatytas. Viršūnėje įtaisytas išsaugotas kryžius.

Šaltiniai:

1. Radviliškio rajonas. Nukentėję paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 141-148. ISBN 5-420-01237-5.

65 m., kai (1948) įkurta Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygarda.

1947 m. Jungtinės Kęstučio apygardos štabas turėjo ryšį su visais aplinkiniais daliniais ar buvo juos prisijungęs ir taip išplėtė ne tik savo įtaką, bet ir atsakomybę nuo Kėdainių (riba su Vyčio apygarda) iki Varnių (Žemaičių apygarda). Jungtinę Kęstučio apygardą sudarė 7 rinktinės ir keletas pavienių būrių. Jau 1948 m. pavasarį buvo suformuotas štabas, o balandžio mėnesį įkurta Prisikėlimo apygarda, paliekant galioti Jungtinės Kęstučio apygardos karinius norminius dokumentus. Naujosios apygardos štabas buvo suformuotas iš visų (Atžalyno, Lietuvos Žaliosios, Povilo Lukšio, Voverės) rinktinių atstovų.

1949 m. rugpjūčio mėnesį buvo sunaikintas apygardos štabas, rudenį žuvo 28 partizanai, tarp jų – 11 įvairaus rango vadų, 11 partizanų suimta. Didelis MGB dėmesys apygardai buvo susijęs ir su jos geografine padėtimi – tai vidurio Lietuva, iš čia buvo patogu užmegzti ryšius su visais veikiančiais daliniais.

1952-ieji – paskutiniai apygardos, kaip organizacinės struktūros, gyvavimo metai, štabų naikinimas, išdavystės, žūtys. Tuomet Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vado Antano Bakšio-Klajūno iniciatyva apygarda buvo panaikinta, kaip nebegalinti suformuoti štabų bei struktūros. Kurį laiką dar veikė viena apygardos rinktinė – Maironio (Povilo Lukšio), kuriai vadovavo Juozas Paliūnas-Rytas. Jam žuvus (1952 m. spalis), Prisikėlimo apygarda, veikusi Dotnuvos, Tytuvėnų, Radviliškio, Šeduvos, Pakruojo, Šiaulių, Žagarės, Akmenės, Ariogalos, Raseinių rajonuose, nustojo gyvuoti.

Šaltiniai:

1. Už laisvę ir Tėvynę: fotoalbumas. Vilnius: Valstybės žinios: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004, p. 121. ISBN 9986-18-132-1.

35 m., kai (1978) susikūrė Šeduvos kultūros namų etnografinis ansamblis Šeduva.

Etnografinis ansamblis „Šeduva“ savo gimimo metus skaičiuoja nuo 1978 m.  1986 m. gruodžio mėn. ansamblio dainininkai dalyvavo Maskvoje vykusiame renginyje „TSRS respublikų muzikinis folkloras“. 1989 m. išleista plokštelė „Gaidžiuosi kėlio“, kur įrašyta ir šeduvių dainų. Taip pat ansamblio dainų yra „Aukštaičių antologijoje“. 1992 m. su šeduvių vestuvių programa būta Vilniuje. 1993 m. liepos 12–25 d. Lenkijoje vyko Tarptautinis simpoziumas vestuvių tematika. Ansamblis atstovavo Lietuvai ir Pabaltijui. 1993 m. spalio mėn. ansamblis pakviestas į Varšuvoje vykusį renginį „Didžioji Kunigaikštystė“. 1994 m. dalyvauta pasaulio lietuvių dainų šventėje. 1994 m. Kupiškyje dalyvavo Respublikinėje folkloro šventėje-varžytuvėse Glemžaičių prizui laimėti (I vieta). 1995 m. liepos 4–10 d. koncertavo Taline (Estija), tarpatautiniame festivalyje „Baltica-95“.

1996 m. Lietuvos televizija nufilmavo „Šeduvių vestuves jaunosios pusėje“, o 2000 m. žiemą – „Šeduvių vestuves jaunojo pusėje“. 1997 m. ansamblis dalyvavo žemės ūkio mokyklų šventėje „Žemės vaikai“ Dauguose. 1997 m. rugsėjo 1–10 d. koncertavo Danijoje Sporto ir meno šventėje. 1998 m. gruodžio 9–21 d. ansamblis išvažiavo į Prancūziją. Surengti 25 koncertai. 1998 m. Lietuvos radijuje įrašytos vyrų karinės-istorinės ir kitos dainos, 1999 m. – šeduvių vaišių dainos, o 2000 m. – šeduvių vestuvių dainos. 2000 m. išleista šeduvių dainų garsajuostė „Auga jovars pri vartų“. 2002 m. Lietuvos televizija nufilmavo „Šeduvių sekmines“. 2002 m. kompaktinėje plokštelėje „Aukštaitija“ įrašyta ir šeduvių dainų. 2003 m. dalyvavo 6 televizijos laidose „Duokim garo“. Tapo čempionais. 2003 m. pasirodyta Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Dalyvauta kasmetinėse šventėse „Atataria lamzdžiai“ Kaune bei „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje.

Šaltiniai:

1. Tetirvins subilda: Emilijos Brajinskienės gyvenimas ir veikla. Sudarytoja Vilma Merkytė. Šiauliai: Saulės delta, 2006, p. 33-34. ISBN 9955-522-84-4.

20 m., kai (1993) įkurti Radviliškio vaikų globos namai Nykštukas.

Vaikų globos namai įsteigti 1993 metais, 60 vietų su 2 ikimokyklinio ir 3 mokyklinio amžiaus vaikų grupėmis. Radviliškio rajono vaikų globos namai „Nykštukas“ Radviliškio rajono savivaldybės įsteigta stacionari socialinių paslaugų įstaiga, finansuojama iš savivaldybės biudžeto, teikianti globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas bei ikimokyklinį ugdymą be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta globa (rūpyba), arba laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams, tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas. Globos namai yra globojamo (rūpinamo) vaiko atstovas pagal įstatymą, turintis įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), ginti jo teises bei teisėtus interesus, atstovauti jam.

Šaltiniai:

1. Pagrindinis – VGN  [interaktyvus], [žiūrėta 2012-04-20]. Prieiga per internetą: http://www.vgn-nykstukas.lt/

10 m., kai (2003) Mėnaičiuose pastatyta paminklinė kompozicija, skirta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atminimui įamžinti.

J. Mikniūtės-Petrėtienės sodyba. Paminklinė lenta ir paminklinė kompozicija partizanų ryšininkų Miknių sodyboje 1949 m. vasario 2–22 d. vykusio visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimo, jo metu įkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ir 1949 m. vasario 16 d. paskelbus LLKS tarybos deklaracijos atminimui. Paminklinė lenta įrengta 1994 m. LPKTS Radviliškio skyriaus rūpesčiu. Tipinio atminimo ženklo autorius dizaineris Romas Navickas. Paminklinės kompozicijos autorė architektė Viktorija Molienė. Ji atidengta 2003 m. gegužės 24 d. 2010 m. demontuota.

Šaltiniai:

1. Paminklai [interaktyvus], [žiūrėta 2012-04-20]. Prieiga per internetą: http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Radviliskis_paminklai.htm