Tremčių stotelės Radviliškyje

Memorialas tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams atminti
Alvydas Tamosiunas - tremtin

Didžiausi lietuvių trėmimai vyko vadovaujantis Maskvoje buvusios Ministrų Tarybos nutarimais. Represijos buvo nukreiptos ne į pavienių žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus ištisas šeimas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė-kultūrinė įtaka. Turėjo išnykti geriausia dalis du dešimtmečius ugdytų profesinių grupių: karininkų, policininkų, mokytojų, žurnalistų ir kt. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Vardynų skyriaus duomenimis, iš Radviliškio rajono ištremta 3020 žmonių. 

1. MEMORIALAS TREMTINIAMS, POLITINIAMS KALINIAMS IR PARTIZANAMS ATMINTI (Maironio g. 8)

Šalia Radviliškio parapijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios medinės varpinės 1989 m. atidengta Trijų kryžių kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta Lietuvos kankiniams, tremtiniams, politiniams kaliniams, žuvusiems Sibiro platybėse, atminti. Jos autoriai – V. Vaicekauskas, A. Dovydaitis ir E. Gaubas. 1995 m. birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, šalia pastatytų Trijų kryžių pašventintas Skausmo ir kančios kelias – geležinkelio bėgiai, simbolizuojantys į tremtį iš Radviliškio žmones vežusius ešelonus. Iš lauko akmenų sudėta Atminties sienelė – paminklas negrįžusiems iš tolimųjų Sibiro platybių. Bėgiai sulaužyti, kaip ir ištremtų žmonių likimai. 2001 m. birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną bei tremties 60-metį, prie šio simbolinio memorialo buvo pasodintas Vilties ąžuoliukas.

2. Buvusi STRIBŲ BŪSTINĖ (Maironio g. 4)

Šiame pastate 1944–1953 m. veikė Radviliškio valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyris ir stribų būstinė. Čia buvo kalinami, tardomi ir kankinami Lietuvos piliečiai, į čia iš Vilniaus ėjo direktyvos apie būsimus trėmimus...

3. PERONAS KLAIPĖDOS GATVĖJE

Ši vieta mena net ne vieną, o kelis pokario trėmimus. Iš čia radviliškiečiai bei iš kitur suvežti žmonės paliko Tėvynę, sovietams vykdant garsiuosius trėmimus kodiniais pavadinimais „Pavasaris“ („Vesna“), „Bangų mūša“ („Priboj“), „Ruduo“ („Osenj“).

4. PAMINKLINĖ LENTA ANT GELEŽINKELIO STOTIES PASTATO

Paminklinė lenta, skirta iš Radviliškio 1941 m., 1944–1952 m. ištremtiems Radviliškio miesto bei jo apylinkių gyventojams atminti. Įrengta 1994 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus iniciatyva.

5. PERONAS PRIE ŠAULIŲ NAMŲ (Basanavičiaus g. 1)

Čia stovėjo vagonai, į kuriuos 1941 m. birželio 14-ąją – pirmąją masinių trėmimų Lietuvoje – dieną pradėti „talpinti“ Radviliškio miesto ir apylinkių gyventojai. Iš čia ešelonai pajudėjo į tolimąjį Sibirą.

6. TRĖMIMŲ VAGONAS

Geležinkelininkų 2012 m. kruopščiai atkurtas trėmimų traukinio vagonas lankytojams primena tremties baisumus, kartu pagerbiami Lietuvos žmonės, be kaltės kentėję, ištvėrę, negrįžę iš Sibiro platybių. Vagone veikia ekspozicija.

Pagal Radviliškio Vaižganto gimnazijos ir Gražinos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojų Laimos Maminskienės, Anos Savickienės, Laimos Škėmienės pateiktą informaciją.

Alvydo Tamošiūno ir VB archyvo nuotraukos