Prasidėjus pirmajam pavasario mėnesiui, Viešojoje bibliotekoje surengta Lietuvių kalbos kultūros metams skirta konferencija, kurioje dalyvavo Šiaulių universiteto dėstytojai – kraštietė, docentė  daktarė Rūta Kazlauskaitė ir docentas daktaras Juozas Pabrėža.

Pirmasis pranešimą „Lietuvių kalbos, jos tarmių garbinga praeitis ir gyva dabartis“ skaitė lektorius Juozas Pabrėža. Jis papasakojo apie tarmes, argumentuotai įrodė, kad jų yra ne tik keturios, bet ir daugiau. Pateikęs išsamų žemėlapį su jame atsispindinčiu tarmių pasiskirstymu, aiškino, jog, pavyzdžiui, aukštaičių regionas pagal kalbėjimo skirtingumą yra susiskirstęs į dar neišvardijamą gausybę smulkių dalių. Svečias pateikė skirtingų kalbos vartojimo variantų pavyzdžių, įtraukė klausytojus, kviesdamas atspėti vardijamų retai girdimų žodžių reikšmes.

Po kavos ir arbatos pertraukėlės sutikta kita lektorė ir jos įdomi, informatyvi paskaita. Šiaulių universiteto dėstytoja Rūta Kazlauskaitė skaitė pranešimą „Kas yra kalbos kultūra, arba „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta“ (J. Jablonskis)“. Viešnia pateikė kirčiavimo pavyzdžių, pasakojo apie įvairius lietuvių kalbos kultūros aspektus. Antrąją jos paskaitos dalį sudarė Radviliškio rajone užfiksuoti palyginimai, jų reikšmė ir savitumas.

2017-ieji paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. TAU ir knygų bičiulių klubo „Beržė“ nariai jaučiamės savo kalbos patriotais ir dėmesio jai skiriame nuolat.

Sausio 4 dieną savo veiklos II pusmetį pradėjome susitikimu su VDU prorektore, profesore habilituota mokslų daktare Ineta Dabašinskiene. Ji gvildeno lietuvių kalbos paplitimo ir reikšmės klausimus. Tikrai buvo įdomu išgirsti argumentais pagrįstas tiesas šia tema. Tokios, kaip mes mėgstame sakyti, mažos tautos kalba yra svarbi ir žinoma daug plačiau, negu mums atrodo. Keliose dešimtyse pasaulio universitetų yra dėstoma lietuvių kalba, kaip archajinė ir labai įdomi. Yra daug bendrybių su kitomis pačiomis seniausiomis kalbomis ir daug skirtybių, kurių nė vienoje kitoje kalboje nerandama. Tokios tolimos šalys, kaip Japonija, Kinija, Indija, nekalbant apie Skandinavijos šalis ir aplinkines valstybes, rodo susidomėjimą lietuvių kalba ir jos mokosi. Tik tiek, kad, daugumos nuomone, mūsų kalba jiems sunkiau įveikiama negu kitos.

Radviliškio viešosios bibliotekos konferencijų salėje Vasario 16-osios išvakarėse sumirgėjo nauja kūrybinių darbų paroda „Gražu, gražiau, gražiausia“. Galimybę pasigėrėti ja Viešosios bibliotekos kolektyvui, jos lankytojams ir visiems rajono gyventojams suteikė Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos bendruomenės nariai. Salėje akis džiugino ir lietuviškumo prasmę įžvelgti skatino mokyklos mokytojų, mokinių bei jų tėvelių kūrybos darbai.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo rekonstruotas 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio suvažiavimo fragmentas, kuomet vasario 16 d. buvo pasirašyta Nepriklausomybės deklaracija ir kiti svarbūs dokumentai. Rekonstrukcija įvyko Minaičių kaime, šalia bunkerio, kur ir 1949 metais posėdžiavo aštuoni vadai. Šį istorinį momentą atkūrė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai ir rekonstruktorių klubo „Partizanas“ nariai. Inscenizacijos režisierius Juozas Žibūda džiaugėsi nauja patirtimi ir prasmingu Lietuvos istorijos pateikimu jaunimui. Po mini spektaklio -  atkurtų Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo akimirkų, diskutuota apie šios idėjos tęstinumą bei  tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Apie istorinę akimirką susirinkusiems papasakojo renginyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis specialistas, istorikas dr. Darius Juodis.