Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojų komanda vyko į vienos dienos ekspediciją „Senųjų mokyklų pėdsakais“. Tikslas buvo aplankyti kadaise Radviliškio rajone veikusias mokyklas, surinkti informaciją apie jų istoriją – veiklą, mokytojus ir mokinius, išgirsti vietos bendruomenių pasakojimus. Ši ekspedicija – tai ne tik galimybė prisiliesti prie praeities, bet ir suprasti, kaip mokyklos prisidėjo prie vietos kultūros, švietimo ir bendruomenės gyvenimo.
Iš viso ekspedicijos metu aplankytos penkios Radviliškio rajono mokyklos: Kaulinių, Aukštelkų, Užuožerių, Daugėlaičių ir Karčemų.
Ekspedicijos dalyvius pirmoje stotelėje – prie Kaulinių mokyklos buvusio pastato – pasitiko Audronė Vaitkevičienė. Šioje mokykloje dirbo jos mama, mokytoja Bronislava Skripkauskienė. Kaulinių mokykla veikė iki 1976 m. Į mokyklą vaikai atvykdavo pėsčiomis per laukus, žvyrkeliais po kelis kilometrus. Mokytoja buvo viena, todėl ji mokė visas klases iš karto.
„Turėjome vadovėlius, sąsiuvinius, kuriuos aptraukdavome tapetais, specialiu popieriumi. Klasėje stovėjo krosnis, buvo juoda lenta. Suolai mediniai, su atveriamais dangčiais. Per pertraukas žaisdavome lauke. Viena svarbiausių mokyklos švenčių – Rugsėjo 1-oji. Vaikai ateidavo pasipuošę, su uniformomis. Nešdavo mokytojai gėles, susirinkdavo tėvai, seneliai. Iki šiol atmintyje yra išlikęs rankinio varpelio skambesys. Jis būdavo labai garsus ir jo aidas sklisdavo per visą mokyklą. Skambindavo budintys mokiniai. Jie taip pat valydavo lentą, prižiūrėdavo tvarką, – prisiminimais dalijosi A. Vaitkevičienė.
Istoriniuose šaltiniuose randama, kad pirmoji daraktorinė mokykla Kaulinių kaime buvo įkurta 1901 m. Joje vaikai mokėsi skaityti iš maldaknygių, buvo supažindinami su raidėmis, skaičiais. Mokykla kėlėsi iš vienos sodybos į kitą, nes buvo draudžiama mokyti vaikus lietuviškai. Mokėsi apie 15 vaikų. Materialinė padėtis buvo sunki, drabužiai – rankų darbo. Vaikai buvo mokomi slebizavojimo metodu (tai senovinis skaitymo mokymo metodas, pagrįstas skiemenų tarimu ir jungimu į žodžius. Šis metodas buvo itin paplitęs spaudos draudimo laikotarpiu slaptosiose lietuviškose mokyklose, kuriose vaikus mokydavo daraktoriai. Mokymo priemonės: stalas, suolai, lentelės, grifeliai, maldaknygės. Mokiniai buvo valstiečių vaikai. Amžius – nuo 10 iki 16 metų. Pramokusius vaikus daraktorius skirdavo savo padėjėjais. Tokiu pat mokymo metodu padėdavo mokytis naujokus. Už darbą padėjėjai negaudavo nieko. Pirmoji daraktorė buvo Ona Vižminskienė.1910–1912 m. vaikus mokė daraktorius Vincas Varvuolis. 1914 m. daraktoriavo Jonas Krikštanas iš Narušaičių kaimo. Daraktoriui už mokymą mokėjo vaikų tėvai. J. Krikštanas mokė vaikus nuo 10 iki 16 metų. Neklusniuosius moksleivius daraktorius bausdavo, klupdydavo į kampą. 1915 m., įsteigus pradinę mokyklą, daraktorinė mokykla išnyko.
Antroji ekspedicijos komandos aplankyta mokykla – Aukštelkų. Apie ją pasakojo Aukštelkų bibliotekininkė Vitalija Pliatkienė. Mokyklos istorijoje užfiksuota, kad Aukštelkų kaimo bendruomenės pastangomis Aukštelkų pradinė mokykla įsteigta 1915 m. Du metus mokytoju dirbo klierikas Murza. Keturiasdešimt vaikų mokėsi trijose klasėse. Mokytoją išlaikė valstybė, o mokinukų tėvai mokėjo nuomos mokestį mokyklos patalpų savininkui. Nuo 1934 m. pradėtas darbas naujose patalpose. Mokykla buvo medinė, dviejų aukštų. 1949 m. pradinė mokykla perorganizuota į Aukštelkų septynmetę mokyklą, kurioje buvo septynios klasės. Prie mokyklos pasodintas sodas, įrengtas sporto aikštynas. 1958 m. pastatytas mokyklos bendrabutis. Mokyklos statusas vis keitėsi: 1915–1940 m. – pradinė mokykla. 1936 m. veikė 3 klasių komplektai.1949–1961 m. – septynmetė mokykla, išleidusi 9 mokinių laidas. 1961–1986 m. – aštuonmetė mokykla, išleidusi 27 mokinių laidas. 1986–1989 m. – devynmetė mokykla, išleidusi 4 mokinių laidas.1990–1992 – vidurinė mokykla, išleidusi 3 mokinių laidas.1992–1994 m. – devynmetė mokykla, išleidusi 2 mokinių laidas.1995–2014 m. – pagrindinė mokykla, išleidusi 19 mokinių laidų. 2014–2021 m. – pradinė mokykla, Radviliškio miesto V. Kudirkos progimnazijos Aukštelkų skyrius. Nuo 2021 m. Radviliškio miesto V. Kudirkos progimnazijos Aukštelkų skyriaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo 2 grupės.
Mokyklos aplinka nuolat tvarkoma ir atnaujinama. 2018–2020 m. prie buvusios mokyklos teritorijos įgyvendintas sporto aikštyno atnaujinimo projektas – įrengtos krepšinio, tinklinio ir lauko teniso erdvės bendruomenei.
Bibliotekininkė Vitalija Pliatkienė rodė senas mokyklos nuotraukas, pavedžiojo mokyklos koridoriais. Kai kuriose klasėse dar išliko mokykliniai suolai, kitas mokymuisi skirtas inventorius. Šiuo metu mokyklos pastate veikia Aukštelkų biblioteka, Aukštelkų seniūnija ir Radviliškio miesto V. Kudirkos progimnazijos Aukštelkų skyrius.
Iš Aukštelkų kaimo ekspedicijos komanda išvyko į Užuožerių kaimą, kur prie buvusios Užuožerių pradžios mokyklos bibliotekos darbuotojus pasitiko Genovaitė Savickaitė-Daujotienė. Ji šiuo metu prižiūri buvusios mokyklos pastatą. Atrodo, kad jame sustojęs laikas, nes kelis dešimtmečius neveikiančioje mokykloje išliko visas mokymuisi skirtas inventorius: knygos, dienynai, baldai ir kt.
Paežerių pradžios mokykla įkurta 1858–1859 metais. 1927 m. persikėlė į Užuožerių kaimą ir buvo pavadinta Užuožerių pradžios mokykla. 1955 m. susikūrė septynmetė, 1964 m. – Užuožerių pradinė. 1858–1932 m. mokyklos veikė valstiečių trobose. 1932 m. įsikūrė naujame tipiniame pastate. 1858–1932 m. veikė keturios klasės, 1932–1955 m. taip pat keturios klasės, 1955 –1964 m. penkiose patalpose – septynios klasės. 1955 m. įrengtas sporto aikštynas, bandomas sklypas. 1968 m. – sporto salė, 1985 m. – dirbtuvės. 1858–1932 m. m. mokėsi apie 80–100 vaikų. 1932–1950 m. m. apie 50 vaikų. 1955–1964 m. m. apie 100 vaikų. 1964–1970 m. apie 24 vaikus. 1970 –1990 m. – 14–16 vaikų. Mokykla veikė iki 1990 m. Apytikriai mokyklą baigė 1500–1900 mokinių. Nuo 1964–1990 m. mokyklai vadovavo mokytoja Zofija Rulienė.
Buvusi Užuožerių pradžios mokyklos mokinė Vladislava Valatkaitė‑Šiaudvytienė ekspedicijos dalyviams pasakojo savo prisiminimus apie mokyklą: „Pradinę mokyklą pradėjau lankyti 1972 metais. Į mokyklą eidavau iš Arimaičių kaimo, kuriame gyvenau. Kelias į mokyklą tuomet atrodė ilgas, bet kartu ir ypatingas – kiekvienas rytas buvo naujas nuotykis, kupinas laukimo ir vaikiško džiaugsmo. Mūsų klasėje buvo trys eilės suolų, nes viename kabinete mokėsi net trijų klasių mokiniai – pirmokai, antrokai ir trečiokai. Mokytoja per 45 minutes turėjo suspėti išdėstyti pamoką visoms trims klasėms. Dabar tai atrodo neįtikėtina, tačiau anuomet tai buvo įprasta ir visiems suprantama. Mokytojos Sofijos Rulienės kantrybė, rūpestis ir atsidavimas iki šiol išliko šiltu prisiminimu. Mokykloje netrūko ir gražių švenčių. Ypač laukdavome Kovo 8‑osios šventės – Tarptautinės moters dienos. Tą dieną skambėdavo eilėraščiai, dainos, o klasėje tvyrodavo šventinė nuotaika. Kaimo moterys mus vaišindavo ypatingais skanėstais. Taip pat labai įsimintini buvo Naujieji metai – puošdavome eglutę, vaidindavome, mokytoja kiekvieną užkeldavo ant kėdės ir mes taip deklamuodavome eilėraščius. Džiaugdavomės dovanėlėmis ir kartu praleistu laiku. Šie prisiminimai apie pradinę mokyklą iki šiol išliko širdyje – paprasti, nuoširdūs ir labai brangūs. Tai buvo laikas, kai kiekviena diena atnešdavo naujų atradimų, o mokykla buvo ne tik mokslo vieta, bet ir antrieji namai.“
Priešpaskutinė keliautojų aplankyta stotelė – Daugėlaičiai. Čia ekspedicijos dalyvius pasitiko ir apie Daugėlaičių mokyklos istoriją pasakojo Daugėlaičių kaimo bibliotekininkė Nijolė Mėžinienė kartu su bibliotekos bičiulėmis, aktyviomis bendruomenės moterimis – buvusia mokytoja Marija Bielskiene, bibliotekos padėjėja, savanore Liudmila Trigarceva, seniūnaite Vilma Staškūniene, Daugėlaičių kultūros namų darbuotoja Virginija Šukiene, skaitytoja ir pagalbininke Eugenija Kraniauskiene.
Radviliškio rajono Daugėlaičių pradinė mokykla veikė kaip struktūrinis kitos ugdymo įstaigos padalinys (darželis). Daugėlaičių kaime mokykla pradėjo veikti 1973 metais. 1985 m. buvo Perkelta į buvusio darželio pastatą. Radviliškio rajono Daugėlaičių pradinė mokykla oficialiai įregistruota nuo 1994 m. rugsėjo14 d. Mokykla uždaryta 2005 m. birželio 15 d. Kadangi mokykla vėliau neturėjo visiškai atskiro juridinio statuso, ji veikė kaip Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos skyrius, kuriai vadovavo Egidijus Dailidonis. Daugėlaičių pradinės mokyklos skyriaus vedėja buvo Roma Beinorienė. Mokykloje dirbo pradinių klasių pedagogai, užtikrinę pradinį kaimo vaikų išsilavinimą (nuo 1 iki 4 klasės) Fiksuota Radviliškio rajono savivaldybės švietimo archyvuose. Uždarius mokyklą, jos patalpose įsikūrė: Daugėlaičių kultūros namai, bendruomenė, medicinos punktas, muziejus, sporto salė, biblioteka. Ilgamečiai šios ugdymo įstaigos pradinių klasių mokytojai: Beinorienė. (Daugėlaičių pradinės mokyklos skyriaus vedėja). Ilgametė šios ugdymo įstaigos pradinių klasių mokytoja. Ji kartu su kolegomis dalijosi kelių kartų Daugėlaičių kaimo pradinukų (1–4 klasių) ugdymo našta. Vietos gyventojų atsiminimuose ji išliko kaip reikli, tačiau šilta pedagogė, padėjusi tvirtus pagrindus kaimo vaikų tolimesniam mokymuisi Radviliškio rajono pagrindinėse mokyklose.
Paskutinė ekspedicijos dalyvių stotelė – senasis Karčemų pradinės mokyklos pastatas. Susitikimą su ekspedicijos dalyviais, buvusia bibliotekininke Ona Grigiene, mokytoja Ona Mišeikiene organizavo Zita Giedrienė. Pirmoji mokykla Karčemų kaime buvo atidaryta 1920 m. Nuo 1920 m. buvo vienkomplektė (keturklasė) pradinė mokykla. Nuo 1939 m. sausio 1 d. – dviejų komplektų pradinė mokykla. 1952 m. rugsėjo 1 d. – Karčemų septynmetė mokykla. Nuo 1962 m. rugsėjo 1 d. – Karčemų aštuonmetė mokykla. Nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. – Karčemų pradinė mokykla. Pirmoji mokykla savų patalpų neturėjo, dirbo valstiečių namuose. 1952 m. rugsėjo 1 d. mokykla perėjo dirbti į nuosavas dviejų aukštų patalpas. 1962 m. pastatytas mūrinis priestatas su sale. Sodas ir bandymų sklypas įrengti įsikūrus septynmetei mokyklai, o valgykla, aikštynas įrengti įsikūrus aštuonmetei mokyklai.
Tai tik dalis istorijos, kurią surinko Viešosios bibliotekos ekspedicijos komanda ir ketina ją sudėti į teminį aplanką apie aplankytas senąsias Radviliškio rajono mokyklas. Ekspedicijos metu surinkta kraštotyrinė medžiaga skaitytojams padės labiau pažinti rajone veikusias mokyklas, praturtins turimą kraštotyrinį fondą, prisidės prie istorijos išsaugojimo ateities kartoms.
Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos
