Išvykoje – ir žinios, ir įspūdžiai

Spalio 21 dieną Radviliškio rajono bibliotekininkai, latvių kolegų pakviesti, lankėsi prieš porą metų pastatytoje naujojoje Latvijos nacionalinėje bibliotekoje Rygoje. 29 Viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojų grupę kvalifikacinėje išvykoje lydėjo direktorė Violeta Šukaitienė.

Radviliškiečius nustebino Šviesos pilimi vadinamos rygiečių bibliotekos didingumas. Šis įspūdis ekskursijoje vis stiprėjo, įkandin puikios gidės apžiūrint aukštą po aukštą – iki pat dvyliktojo (!)

Įėjus į tą stiklo, medžio ir metalo derme spindintį gigantišką pastatą, pasitinka prieš akis atsiverianti knygų siena. Ilgiausios lentynos, kuriose – knyga prie knygos, įvairiausių dydžių ir nugarėlių spalvų. Pasirodo, tai naujakurei bibliotekai gyventojų padovanotos knygos, kurių kiekvienoje yra dovanojusiojo dedikacija. Jos čia ir sudėtos tokia seka, kokia atneštos, nesisteminant,  neklasifikuojant. Biblioteka tam skirtoje vietoje pagarbiai ir dėkingai saugo vardus visų tų savo geradarių. Graži akcija tebesitęsia, o dovanų lentynose tuščios vietos vis dar yra. Tik dabar sužinoję apie tokią gerumo apraišką, radviliškiečiai bibliotekininkai nutarė į šias lentynas atsiųsti ir savo dovanų.

Įspūdingai atrodančioje bibliotekoje iškart pastebi, kad niekur nėra jokių koridorių, siauresnių praėjimų – vien didelės erdvės, viskas visur patogiai, lengvai prieinama ir sveikiems, ir neįgaliesiems. Taip ir bendrose patalpose, ir ten esančiuose skyriuose, kurių gausa, įvairumas atitinka lankytojų bei darbuotojų poreikius ir gerokai skiriasi nuo mūsiškių sąlygų. Netgi baldai skyriuose sumontuoti ir išdėstyti taip, kad prie bibliotekininko darbo vietos skaitytojas gali prieiti iš bet kurios pusės, kaip jam arčiau ar patogiau. Kartu bibliotekoje sudarytos sąlygos dirbti tyloje, susikaupusiai, netrukdant kitiems. Yra ir savotiški mini darbo kabinetai lankytojams: prireikus gali bibliotekoje tam tikram laikui iš anksto užsisakyti nedidukę, tinkamai įrengtą patalpėlę ir ramiai sau darbuotis.

Visur stebino šiuolaikinės įrangos gausa, įvairumas ir suaugusiesiems, ir vaikams skirtose patalpose. Tarpusavyje juokavome, kad nė nesugalvotum, ko čia dar nėra nūdienius reikalavimus atitinkančiam darbui. Beje, poilsiui tai pat – tam čia yra jaukiai pritaikytos erdvės. Įdomu buvo pamatyti moderniai, šiuolaikiškai įrengtą knygos istorijos muziejų, eksponuojamas parodas: visur išradingai panaudojamos naujosios technologijos, patrauklus dizainas, netgi muzika. Puikiai įrengta didžioji salė, kurioje vyksta koncertai, ypač aukšto (europinio ir netgi pasaulinio) lygio konferencijos, kiti renginiai.

Stulbino čionykštės veiklos mastai, rodikliai: fonduose – per 4 milijonus knygų, dirba beveik 400 darbuotojų, įgyvendinami sudėtingi projektai, programos...

Naujoji latvių biblioteka tarsi turi savotišką paslaptį: kai jautėmės joje pakilę jau gana aukštai,  pasirodė, kad „tyrinėjome“ vos šeštąjį aukštą... Toks įspūdis – dėl  nevienodo aukščio pastato dalių, be to, prisideda ir visur pro stiklines sienas, langus matoma Rygos panorama arba jos fragmentai (kai kur  lango šviesa fokusuota kaip paveikslėlis – matai, pavyzdžiui, vien Rygos simbolį – Domo katedrą – arba kitą kurį statinį). Tik kai galiausiai pasiekėme dvyliktą aukštą, jokių abejonių dėl aukščio nebeliko, nes visa Ryga nusidriekė tiesiog mums po kojomis. Geresnės apžvalgos aikštelės neįsivaizduotum...

Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato architektas – latvių kilmės Gunaras Birketas, kuris dabar gyvena JAV ir yra jau garbaus amžiaus. Tai – unikalus projektas, kaip sužinojome iš gidės, dvynio jis niekur neturi. Statinio forma išlaisvina žiūrinčiojo vaizduotę – vienam ji primena žirgo galvą su karčiais, kitam iš vandens išnyrantį laivą, dar kitam... kardiogramą. Projekto autorius idėjų sėmėsi iš garsaus tėvynainio poeto Janio Rainio kūrybos, iš populiarių pasakų apie stiklo kalne palaidotą karalaitę, iškylančią povandeninę šviesos pilį. Įgyvendintas projektas kainavo per 260 milijonų eurų.

Kai  didysis statinys po ilgo ir sudėtingo darbo pagaliau buvo baigtas,  knygos pradėjo į jį savo kelionę iš senosios bibliotekos. Kelionę tikrąja šio žodžio prasme. Gyventojai – dideli ir maži – sudarė akimis neaprėpiamą gyvąją grandinę ir perdavė iš rankų į rankas kiekvieną knygą. Sušildydami savo delnais, įsižiūrėdami į pavadinimus, įsimindami ir džiaugdamiesi. Bibliotekoje tą išskirtinę estafetę primena rodoma vaizdo medžiaga. Kada gidė mums tai komentavo, dar ir dabar jos akyse tvenkėsi jaudulio ašaros. Kartą pajausta šimtų ir tūkstančių žmonių meilė, pagarba knygai niekada nepasimiršta...

Gražina Dunauskienė
Violetos Šukaitienės nuotraukose – lankymosi Latvijos nacionalinėje bibliotekoje Rygoje vaizdai